Kovo 3-ioji, „medžik“ diena

O taip, šeštadienis, kovo 3-ioji, žadėjo turiningą programą. Visų pirma – KK „Statybos“ mačas su Gargždų „Gargždais-Bremena“, kurie kartu su šiauliečių ABRO velkasi NKL gale, bet būtent gargždiškiams „Statyba“ sugebėjo pralošti antrojo etapo pirmajame mače Gargžduose, tad šiokio tokio nerimo buvo. Ir iš tiesų, pirma mačo dalis paliko prėskoką įspūdį, galbūt todėl užsisėdėjimas per pertrauką prie Fokuso alaus bokalo užsitęsė bediskutuojant apie mezgimo techniką bei klausantis Čipso porinimų apie Edinburgo stadionus ir aplankytus mačus. Tikėkimės, Čipsas, jei jau randa laiko nueiti į „Lėlės“ teatrą, ras laiko prisėsti ir suguldyti savo įspūdžius šiame tinklaraštyje. Na, o kai pamatai į tuliką einantį Radžį, supranti, kad šis šeštadienis bus „medžik“.

Taigi, tradiciškai į balkoną sugrįžome jau prasidėjus ketvirtam kėliniui, reikalai aikštelėje buvo ženkliai pagerėję, Ovidijus Varanauskas keliuose momentuose atrodė kaip tikras žvėris, vat tokio užsidegimo reikia chebrai! Na, ir kurį laiką tylėjęs Rinkūnas vėl pajudino savo rankelę ir primėtė bombų. Taip minutė po minutės „Statyba“ susirinko solidžią 19 taškų persvarą – 82:63, ir vėl čiuožiam į Fokusą. Dar po vieną bokalą ir statybfaniai, kurių šį kartą buvo visi devyni ar dešimt, skirstosi.

Ką gi, judam į kitą tašką – LFF stadio, pakeliui prie „Lėlės“ teatro išmetame Čipsą, nutarusį šeštadienio vakarą toliau pašvęsti su rimtais vyrukais iš SFL čempionato – FK „Aktas“. Prie ex „Vėtros“ stadiono atsiduriame jau prasidėjus antram kėliniui. Oras, vyručiai, nekoks, bet net ir toks apybjauris klimatas neišgąsdino turbūt kokių poros šimtų žmogelių, atėjusių paveizėti, kas gi lošia ant kilimo. Ugn buvo sutiktas prie stadiono, o Vaplis jame kantriai sėdėjo matyt jau nuo pradžių. „Žalgiris“ sulošė paskutines rungtynes prieš A lygos startą ir savo partneriais pasirinko lygiai tokius pačius žaliai-baltus (taip taip, identiškos vertikalės) iš Latvijos „Metta“, taigi pastariesiems teko užsidėti raudonas liemenes, kas iš tikro nesižiūrėjo – panašu buvo labiau į treniruotę, nei į draugišką mačą.

Sukrito trys įvarčiai ir ypatingai džiaugsmingai buvo sutiktas finalinis švilpukas. Visgi futbolas kovo pradžioje nėra labai jau didelis džiaugsmas, ypač kai matai tas visas nuo kilimo nukastas sniego krūvas, ir vos neišsitiesi ant slidžių laiptų. Pliusas tas, kad apsauga vieno vieneto pavidalu sulindusi į vagonėlį, tad tribūnoje gali gurkštelėti šio to stipresnio, nesibaimindamas gauti per nagus.

Kita stotelė – madingo „bix“ kaboko stiliaus jaunimėlio prisigrūdęs „Visų Šventųjų“ baras. Et, pritarčiau tiems skeptikams, kurie pastebi dingusią rudeniškąją „Visų Šventųjų“ atmosferą. Nebeliko to savotiško intymumo, kaip nebeliko ir tų skaniųjų bulvių. Teisingiau, jos liko, bet tai jau greičiau padegusių čipsų variantas, o ne tos sultingosios home made bulvės. Alaso ir žmogelių daug, pinigas matyt kapsi, bet štai noras dar kartą ten užsukti dingęs. Et, laukiam vizito į gimtuosius namus, esančius per šimtą metrų nuo „Visų Šventųjų“.

Ugn į namus ištraukia skambutis, o aš, kaip Erika Masytė, „pakėlęs apsunkusias rankas“, pamatau bičą, kurio tikrai nesitikėjau išvysti tokiame daugiau mažiau alternative kabakėlyje. Antrasis žvaigždūnas per kelias valandas! Su gal kai kam ir nežinomos, bet asmeniškai man puikiai pažįstamos dainorėlės Mios amžinuoju mylimuoju Radvilu Bubeliu susiremiam prie šachmatų lentos. Šiaip, nors jis ir turi svingerio etiketę, bet yra įdomus žmogelis – punk revoliucijos laikais (1987–1989) trynėsi Kaune prie „Laumės“ ir net grojo kažkokioje punk grupėje. Pavadinimo dabar neprisiminsiu, bet kažkas iš tos serijos kaip „Pionieriaus garbės žodis“, „Nėščios rūpužės“ ir panašiai.

Deja deja, bet pasvalietiškas alus ir primiršti įgūdžiai neleidžia nuskinti nė vienos pergalės – 0:2 ir tenka vytis B6 klano narius, jau nukiūtinusius į Pietų 4 familijos sezono atidarymo vakarėlį „Route 66“. Pasirodo, ten buvo žadama į prekybą paleisti naujus šalikus, bet kaip dažnai būna – šalikai dar gamyboje, tad teks kurį laiką tenkintis arba praėjusio sezono ne ypač vis dėlto vykusio dizaino šalikais, arba rištis visišką oldskūlą.

Taigi, taupioji B6 dalis, sužinojusi, kad šalikų nėra nė padujų, okupuoja milžiniškas „Grill House“ patalpas. Įdomiai atrodo trys pagėrę vyrukai tuščiame gigantiškame viešojo maitinimo komplekse, jaučiu, kaip darbuotojai ypač džiaugsmingai pranešė žinią, jog restoranas jau užsidaro. Ne mažesnį katarsį prašmatnaus restorano darbuotojos pajuto išvydusios ir portalo http://www.b6.lt/ savininko demonstruojamus sėdmenis. Jei Gedulis taip progresuos ir toliau, Rygos areštinės gultai jam garantuoti :)

Vyno butelkai nokautavus Gedulį, o Vapliui išgaravus lyg kamparo spiritui, B6 mobas sumažėja iki dviejų vienetų. Su Waltenu vis dėlto nutariame paimti Pietų 4 vakarėlį, aišku, keistai atrodo tas vaikinukas prie durų, kuris patikina, jog šalikai yra viduje, susirenka po trylika litų už įėjimą, o jau po kelių minučių paaiškėja, kad tai viso labo akių dūmimas. Na o bet tačiau... Scenoje – Šarūnas Mačiulis, ir smagu pamatyti, kaip legendinis „poliarizuotas stiklas“, prieš pora metų „Alaus namų“ artistų kambarėlyje guviai atsisakinėjęs priimti DJs Smetonos šturmbanfiurerio siūlomą tekilos stikliuką, net suplukęs viena po kitos traukia savo giesmes. „Šeši nulis, šeši nulis“ ir šiandien vis dar sukasi mano galvoje. Pasinaudodamas fotoreporterio statusu prisėdau ant būgnininko kėdutės ir pleškinau kadrą po kadro. Gaila, kad Waltenas nesusiprato į rankas įsprausti lazdelių, būčiau garantuotai subeldęs kokį afro ritmuką, mat išgertas skystis jau ragino leistis į eksperimentus.

Waltenui papasakojus, kad „Route 66“ barmenas, pasiteiravus, kokį alų turi, atsakė magiška frazę, kad „turi šviesaus“, kyla noras paragauti, koks gi čia tas „šviesusis“. Gurkštelėjus bjaurasties, aišku, kad kalba sukasi apie „Švyturį“. Tiek to, užteks ir vieno bokalo. Dar valanda šnekų su Waltenu ir Indėnu, kažkas ragina jungtis ir važiuoti į A lygos startą Gargžduose, ir apsunkę kylam iš to pogrindžio į viršų, kur vienas po kito pričiuožia taksi. Namo. Į lovą. Gerai, kai žmonos kartais išvažiuoja ;)

Daugiau foto – ten pat, kur ir visada :)