Tai turėjo būti puikus pirkinys
prieš A lygos sezono startą, bet...
Lietuvoje ne taip jau dažnai
pasirodo sporto tematikos knygos, tad vos tik kišenėje atsirado šiek tiek
litukų, iš karto nužingsniavau į „Vagos“ knygyną Gedimino prospekte
ir atsikrenkštęs, kad sudaryčiau mažų mažiausiai A. Čekuolio įspūdį, lyg
sąmokslininkas paklausiau „Žmonių“ žurnalą vartančios knygų
konsultantės: „Ar turite
knygą „Parduotos rungtynės“?“
Įspūdingo biusto savininkė –
na, tokias labai mėgsta pakutenti Waltenis –
nesutriko: viena ranka versdama „Žmones“, kita ranka ji mikliai paspaudė
kompiuterio pelę ir duomenų bazėje išskaitė džiuginantį faktą: „Taip, turime, antrame aukšte“.
Tai ir buvo smagiausias momentas,
susijęs su „Parduotomis
rungtynėmis“. Antrame aukšte
konsultantė abejingai atkišo kišeninio formato knygeliūkštę ir žiovaudama
pareiškė: „Penkiolika litų
devyniasdešimt devyni centai“.
Spausdamas rankoje 130 puslapių prastai išleistą (leidėjas – dėmesio dėmesio – Lietuvos KREPŠINIO profesinė
sąjunga „Solidarumas“ (tikrai keistai skamba,
kai knygelę apie parduodamas futbolo rungtynes leidžia krepšinio
profsąjūzai)) knygeliūkštę iš pradžių nepatikėjau, kad štai čia, mano rankose,
ir yra ta išgirta knyga-stebuklas. Tik vėliau atkreipiau dėmesį, kad tai yra I
dalis, ir, matyt, tik Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga puoselėja tokį
„monkės biznį“ – knygą leisti dalimis (originalusis variantas sudarytas iš trijų dalių,
sutelpančių į kiek daugiau nei 300 puslapių knygą). Taigi, atsikandi, bet
nepavalgai. O leidėjai matyt galvoja, kad pasismagindami išleis dar dvi dalis.
Pisau tokią leidybą.
Na, bet turim, ką turim – I dalis, skirta Azijos apžvalgai. Kas sėdėdavo prieš pora metų gimtajame Vilniaus „Žalgirio“ stadione, turbūt pastebėdavo centrinėje tribūnoje tokį kinietį, kuris per visą mačą kažką burbuliuodavo į ar tai marškinių kišenėje įsegtą mikrofoną, ar telefoną. Nuostabu, bet turbūt už mačą „Žalgiris“ – „Šiauliai“ statydavo koks šimtas tūkstančių kiniečių – knygos autorius pateikia tikrai iš kojų verčiančią lažybų apyvartos sumą: šimtai milijonų dolerių, vyručiai. Lažinasi azijatai, jei tikėti Declanu Hillu, tiesiog nesveikai. Knygoje piešiamos tos sutartų rungtynių schemos-gijos, kurios iš esmės yra žinomos ir tikrai nėra naujiena Lietuvoje. Kas jau kas, bet čia tikrai ne vienas įtartinas rezultatas buvo ir, matyt, dar bus. Pritarčiau autoriui, kad kai įsigilini į tuos sporto užkulisius, profesionalus sportas nebeatrodo toks taurus ir kilnus – bent jau klubų lygmenyje.
Knygelė maža – 90 puslapių užima turinys ir 30
puslapių šaltinių vardinimas, bet sugebėjau ją įveikti tik per kokią savaitę:
nuobodoka vienok. Ir nors autorius rašo, jog svečiuodamasis Azijoje jis,
norėdamas išvengti lažybų mafiozių susidorojimo, užsibarikaduodavo nakčiai
viešbutyje ir imdavosi kitų saugumo priemonių, įtampos knygelėje nerasi nė su
žiburiu. Nepalyginsi su kitomis dokumentinėmis lietuvių kalba išleistomis
mafijinėmis knygomis, toliomis kaip „McMafia“ ar „Gomora“.
Trūksta beletristikos, trūksta veiksmo, trūksta jausmo, kad Declanas Hillas iš
tikrųjų atlieka tiriamąjį darbą, o ne sėdi Singapūro kaboke po oficialių
pokalbių su pareigūnais, lažybininkais ar futbolininkais ir sau gurkšnoja
alutį, vietos mergoms pūsdamas burbulą, jog ruošia knygą-bombą.
Tačiau tai tik pirmoji, ir spėju,
pati neįdomiausia dalis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą