2012 m. kovo 17 d., šeštadienis

Knygos: Declan Hill „Parduotos rungtynės“


Tai turėjo būti puikus pirkinys prieš A lygos sezono startą, bet...

Lietuvoje ne taip jau dažnai pasirodo sporto tematikos knygos, tad vos tik kišenėje atsirado šiek tiek litukų, iš karto nužingsniavau į Vagos  knygyną Gedimino prospekte ir atsikrenkštęs, kad sudaryčiau mažų mažiausiai A. Čekuolio įspūdį, lyg sąmokslininkas paklausiau  Žmonių žurnalą vartančios knygų konsultantės: Ar turite knygą Parduotos rungtynės?  Įspūdingo biusto savininkė na, tokias labai mėgsta pakutenti Waltenis nesutriko: viena ranka versdama Žmones, kita ranka ji mikliai paspaudė kompiuterio pelę ir duomenų bazėje išskaitė džiuginantį faktą: Taip, turime, antrame aukšte.

Tai ir buvo smagiausias momentas, susijęs su Parduotomis rungtynėmis. Antrame aukšte konsultantė abejingai atkišo kišeninio formato knygeliūkštę ir žiovaudama pareiškė: Penkiolika litų devyniasdešimt devyni centai. Spausdamas rankoje 130 puslapių prastai išleistą (leidėjas dėmesio dėmesio Lietuvos KREPŠINIO profesinė sąjunga Solidarumas  (tikrai keistai skamba, kai knygelę apie  parduodamas futbolo rungtynes leidžia krepšinio profsąjūzai)) knygeliūkštę iš pradžių nepatikėjau, kad štai čia, mano rankose, ir yra ta išgirta knyga-stebuklas. Tik vėliau atkreipiau dėmesį, kad tai yra I dalis, ir, matyt, tik Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga puoselėja tokį  monkės biznį knygą leisti dalimis (originalusis variantas sudarytas iš trijų dalių, sutelpančių į kiek daugiau nei 300 puslapių knygą). Taigi, atsikandi, bet nepavalgai. O leidėjai matyt galvoja, kad pasismagindami išleis dar dvi dalis. Pisau tokią leidybą.

Na, bet turim, ką turim   I dalis, skirta Azijos apžvalgai. Kas sėdėdavo prieš pora metų gimtajame Vilniaus Žalgirio stadione, turbūt pastebėdavo centrinėje tribūnoje tokį kinietį, kuris per visą mačą kažką burbuliuodavo į ar tai marškinių kišenėje įsegtą mikrofoną, ar telefoną. Nuostabu, bet turbūt už mačą  Žalgiris Šiauliai  statydavo koks šimtas tūkstančių kiniečių knygos autorius pateikia tikrai iš kojų verčiančią lažybų apyvartos sumą: šimtai milijonų dolerių, vyručiai. Lažinasi azijatai, jei tikėti Declanu Hillu, tiesiog nesveikai. Knygoje piešiamos tos sutartų rungtynių schemos-gijos, kurios iš esmės yra žinomos ir tikrai nėra naujiena Lietuvoje. Kas jau kas, bet čia tikrai ne vienas įtartinas rezultatas buvo ir, matyt, dar bus. Pritarčiau autoriui, kad kai įsigilini į tuos sporto užkulisius, profesionalus sportas nebeatrodo toks taurus ir kilnus bent jau klubų lygmenyje.

Knygelė maža 90 puslapių užima turinys ir 30 puslapių šaltinių vardinimas, bet sugebėjau ją įveikti tik per kokią savaitę: nuobodoka vienok. Ir nors autorius rašo, jog svečiuodamasis Azijoje jis, norėdamas išvengti lažybų mafiozių susidorojimo, užsibarikaduodavo nakčiai viešbutyje ir imdavosi kitų saugumo priemonių, įtampos knygelėje nerasi nė su žiburiu. Nepalyginsi su kitomis dokumentinėmis lietuvių kalba išleistomis mafijinėmis knygomis, toliomis kaip  McMafiaar Gomora. Trūksta beletristikos, trūksta veiksmo, trūksta jausmo, kad Declanas Hillas iš tikrųjų atlieka tiriamąjį darbą, o ne sėdi Singapūro kaboke po oficialių pokalbių su pareigūnais, lažybininkais ar futbolininkais ir sau gurkšnoja alutį, vietos mergoms pūsdamas burbulą, jog ruošia knygą-bombą.

Tačiau tai tik pirmoji, ir spėju, pati neįdomiausia dalis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą