2012 m. lapkričio 14 d., trečiadienis

„Žalgiris“ prieš „Granitą“ istorinėse griuvenose

Štai, praėjus tik savaitei po LFF taurės mačo tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir N. Vilnios „Granito“, atsirado proga brūkštelėti porą eilučių.

Pats mačas didesnės intrigos nežadėjo (kaip ir buvo galima tikėtis, „Žalgiris“ suvartė „Granitą“ 6:1), labiau šįsyk domino pati veiksmo vieta – istorinis „Žalgirio“ stadionas, su kuriuo susiję nemažai smagių, o kartais ir ne itin smagių akimirkų: sovietinių laikų „Žalgiris“ neretai apypilniame, o kartais ir perpildytame stadione, pirmųjų Nepriklausomybės metų tuštuma, rinktinės mačai, airių desantai (et, kaip seniai jie čia beregėti), be abejo, nepamirštama alaus pilstykla ir visiški „trve ir vienibe“ tualetai. Aišku, dar būtų galima papasakoti istoriją apie alytiškį Joną, bet tiek to.

2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Didysis groundhoppingo turas (IV dalis). Kretingos „Milda“ prieš Skuodo „Bartuvą“

Štai ir paskutinis įrašas iš dar pavasarį surengto turo po mažąsias šalies futbolo lygas. Ir baigėsi jis ne fulės stadione, o Kretingos motodrome. Atvirai sakant, techninės sporto šakos manęs niekada nežavėjo, tačiau šanso pirmą kartą pamatyti motobolą gyvai negalėjau praleisti. Artėjant prie ūžiančio motodromo prisiminiau ir tas sovietinių laikų radijo transliacijas iš Kretingos „Žemūktechnikos“ rungtynių, ir Žemaičio pasakojimus apie tūkstantinę žiūrovų minią.

Po tuščių pirmos ir antros lygos futbolo stadionų, artėjant prie Kretingos motodromo ir matant pakelėje numestas mašinas, dar labiau apėmė azartas: ką aš ten išvysiu?

Didysis groundhoppingo turas per Lietuvą (III dalis). Palangos „Palanga“ prieš Vilniaus „Poloniją“

Artėjant Kalėdoms laikas grąžinti skolas, tad praėjus beveik pusmečiui vėl grįžtu į savo didįjį groudhoppingo turą per mažąsias Lietuvos lygas, surengtą dar gegužės mėnesį. Garbiam skaitytojui priminsiu, jog iš pradžių sportinė romantika mane nuvedė į Kybartus, o vėliau geležinkelio linijomis pasiekiau Plungę.

Štai čia, po vizito į Plungės „Babrungo“ varžybas, pasakojimas ir nutrūko, ir štai pagaliau žąsies plunksna vėl pamirkyta į rašalą, kavos puodelis šalia, o skaitytojas, apsiklojęs pledu ir ištiesęs kojas į spragsintį židinį, matyt jau pasiruošęs išgirsti istorijos tęsinį.

LKF taurė: „Statybos“ šviesa Molėtų sutemose


Trečiadienio, spalio 31-osios, vakaras gana netikėtai įėjo į B6 istoriją. Berods, dar taip niekada nebuvo, kad tik mačo (ir juo labiau – LKF taurės, kas tautinio krepšinio rinkoje, būkime atviri, neturi reitingo) išvakarėse užsiminus apie išvyką, gana spėriai susiorganizuotų net devyni žmogeliai.

Žinoma, aplinkybės buvo puikios – kam nedarbo diena, kam žmona išvažiuoja, juo labiau Molėtai – ranka paduoti. Pati kelionės pradžia žadėjo neblogą cirką – autobusų stotis trečiadienio vakarą kunkuliavo taip, jog, rodėsi, pusė Lietuvos skuba gauti šipkartę gimtinės laukų link. Autobusas, judantis Molėtų link, nebuvo išimtis – keleiviai, kurie buvo nusiteikę sausakimšame autobuse pastovėti, buvo išprašyti lauk, mat „tokie Europos įstatymai – stovinčių nevežame“. Derybos su dušmanu taip pat baigėsi nesėkme – šitie vyrukai, reik pastebėti, yra išdidūs kaip ereliai ir savo prekę stumdo kaip biržų makleriai: ilgai galvoji (ar sėsti į jų nežinia kada išvažiuosiantį transportą, ar ne) – kaltink pats save, vietų nėra.