LKF taurė: „Statybos“ šviesa Molėtų sutemose

Trečiadienio, spalio 31-osios, vakaras gana netikėtai įėjo į B6 istoriją. Berods, dar taip niekada nebuvo, kad tik mačo (ir juo labiau – LKF taurės, kas tautinio krepšinio rinkoje, būkime atviri, neturi reitingo) išvakarėse užsiminus apie išvyką, gana spėriai susiorganizuotų net devyni žmogeliai.

Žinoma, aplinkybės buvo puikios – kam nedarbo diena, kam žmona išvažiuoja, juo labiau Molėtai – ranka paduoti. Pati kelionės pradžia žadėjo neblogą cirką – autobusų stotis trečiadienio vakarą kunkuliavo taip, jog, rodėsi, pusė Lietuvos skuba gauti šipkartę gimtinės laukų link. Autobusas, judantis Molėtų link, nebuvo išimtis – keleiviai, kurie buvo nusiteikę sausakimšame autobuse pastovėti, buvo išprašyti lauk, mat „tokie Europos įstatymai – stovinčių nevežame“. Derybos su dušmanu taip pat baigėsi nesėkme – šitie vyrukai, reik pastebėti, yra išdidūs kaip ereliai ir savo prekę stumdo kaip biržų makleriai: ilgai galvoji (ar sėsti į jų nežinia kada išvažiuosiantį transportą, ar ne) – kaltink pats save, vietų nėra.

Tačiau tai ne bėda, ypač kai savo ferarių variklius jau kaitina Vytenis ir Rimas, o mums (Čipsas, Gedulis, Julius WP, Audrius Neofolk) lieka tik per kamščius nusigauti iš stoties į Baltupius. Prie kultinės kampinės valiutos keityklos stoties gopnikas lyg ir mėgina išrauti plaukus iš Gedulio barzdos, tačiau vienas „Stone's Lament“ lyderių, galintis laisvai blokuoti Kšyštofo metimą, išdidžiai prasiiria pro jį, palikdamas garantuotai pora kubikų susistūmusį stotinį kažką gargaliuoti apie Arafatą. Netrukus jau sėdime mikriuke ir „Somersby“ sidras į gerkles teka kaip Neris į Nemuną.

Štai ir Ateities g. „Statoilas“. Dar keliolika minučių ir pričiuožia Rimo bei Vytenio ekipažai su juose jau sėdinčiais Arnoldu-Waltenu ir Artūru-Studu. Pirmyn į Molėtus!

Molėtai jau praėjusiame sezone buvo minimi kaip potencialus miestelis, galintis sulaukti atgimusios „Statybos“ supporterių. Kalbėta apie šią galimą išvyką buvo daug, tačiau ledus pralaužė tik Trintukas-Bedantis, vėliau sukūręs bestselerį apie savo vojažą po Molėtus. Šį sezoną į Molėtus buvo nusitaikyta rimtai ir be ilgų kalbų – prieš savaitę NKL mače ten žvalgybą atliko Waltenas, Rimas, Darius su drauge, šį kartą į „Ežerūno“ šventovę užsuko net devyni juodai-balti (Waltenas, Rimas, Gedulis, Čipsas, Darius, Studas, WP, Neofolk, Vytenis).

Stebėdami tuštutėlaites Molėtų gatves spėliojame, kad gal arenoje išvysime pora šimtinių vietos aistruolių. Deja. Tik apie 70 molėtiškių susidomėjo šiuo maču ir tai, lyginant su foje iškabintomis nuotraukomis, kuomet „Ežerūnas“, tapęs RKL čempionu, sutraukdavo sausakimšą areną (apie 500 žiūrovų), atrodė gana blankiai. Nebuvo gausi ir „Ežerūno“ ultrų „Blue White Soldiers“ sekcija – vos trys žmogeliai, kuomet į Vilniaus NKL mačus praeitą sezoną jų atvažiuodavo dvigubai daugiau. Tiesa, su būgnu, vėliavomis. Ir be dūdų bei tos ausis pakertančios pompos. Savo komandą jie palaikė nuo pradžios iki pabaigos.

Juodai-baltų palaikymas buvo toks, koks ir komandos žaidimas: vangokas, bet retkarčiais skambėdavo ypač užtikrintai. Bene labiausiai bujojo Studas: „Vienas-du-trys: teisėjas negerai“.

Įdomi marketinginė detalė: bilietas į varžybas kainuoja šešis litus. Tačiau pateikęs praėjusių rungtynių bilietą, į mačą gali patekti už tris litus. Visai įdomus sprendimas.

Štai taip, aptarinėdami sporto marketingą, ir grįžome į Vilnių, kur dalis juodai-baltų pajėgų vakarą pabaigė „Akivaruose“.

Kitame taurės etape ant menčių jau guldysime LKL komandą – Kauno „Baltus“.

Fotoataskaita: http://foto.delfi.lt/my_album/68665/