2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

Belaukiant naujų stebuklų

Tai, greičiausiai, bus paskutinis šių metų įrašas šiame nei gyvame, nei mirusiame bloge. Ir nors metų pabaigoje įprasta kelti džiaugsmingus tostus, šį kartą naujametinis putojantis birzgalas ne toks saldus, kokio norėtųsi.

Ir vis dėlto – ne toks jau ir rūgštus.

Nuotaiką prieš 2014-uosius gerokai pakėlė Kauno „Žalgirio“ fanai, „Siemens“ arenoje per prieškalėdinį mačą tarp „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ iškėlę banerį „Sakalai ir Statyba suspenduoti, Vilniaus krepšinyje liko tik komercija“.

O juk galvojome, kad su savo bėda likome vieni. Pasirodo, „Statyba“, prieš pat 2013 metų sezono startą vėl nunykusi iš krepšinio žemėlapio, prisimenama. Ir prisimenama anšlaginiame mače. Maža to, vienas B6 fanatikų, mačą stebėjęs įsitaisęs po žalgirinių sektoriumi, tvirtina, kad žaliai-balti fanai apie pusę minutės skandavo „Sta-ty-ba“, į ką kai kurie sostinės gloryhunteriai, kaip buvo galima numanyti, atsakė iškeltais viduriniais pirštais.

Taigi, komercija. Žinoma, šiais laikais be jos – niekaip. Tačiau vienas dalykas kurti savo prekės ženklo sporto klubą nuo nulio, kitas dalykas – kurti jį ant svetimos laimės pamatų beigi naudojant tokius metodus, kurie ir dabar, prabėgus keliolikai metų, yra nepamiršti.

Sportas ir marketingas, savivaldybių indėlis ir pozicija, sporto klubas kaip verslo rūšis – visa tai mes pasistengsime panagrinėti jau 2014-ais. O artėjantys metai žada būti įspūdingi, ir ne tik dėl apmirusio, bet nemirusio „Statybos“ penkiasdešimtmečio ar su Vilniaus „Žalgiriu“ siejamų ypatingų vilčių, bet ir naujų stebuklų ieškojimo Lietuvos periferijoje ir užsienio megapoliuose.

Gerų emocijų ir nuotykių!

P.S. Puikią fotogaleriją ir garsųjį banerį galite rasti tribūnų fotografės Kristinos Černiauskaitės fotoalbume.

2013 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

Kartą Elektrėnuose. I dalis

Visi geri dalykai nutinka per daug neplanuojant ir per daug nesitikint. Ir atvirkščiai. Kaip gi neprisiminti pusmetį kurtų planų apie masinę B6 išvyką į Olandiją palaikyti regbio rinktinę, kurie taip į nieką daugiau ir neišsirutuliojo. Ir vis dėlto dalis B6 senolių bei progresyvaus jaunimo praėjusį savaitgalį įrodė, kad dar galima įveikti tingulį bei apatiją ir per kelias valandas išsiruošti į išvyką, tegul ir netolimą, bet audringą.

Uždarius „Žalgirio“ sezoną ir neveiksniai tapus „Statybai“, keli bendruomenės nariai paniro į ledo ritulį – elektroninio pašto dėžutės vis užsikimšdavo nuo siūlymų „susitikti prie kapų“ ir eiti pažiūrėti „Oberhaus“ arba „Hockey Punks“.

Mane, kaip pagyvenusį senjorą, nelabai besiorientuojantį ledo ritulyje, sugundyti galėjo tik Elektrėnų „Energija“ – vienintelis Lietuvos ledo ritulio perliukas, atitinkantis B6 standartus, t. y. reiškiantis, kad klubas turi istorines šaknis nuo 1977 metų, priešingai nei aktyviai reklamuojamas, pozicionuojamas, bet labai įtartiną kvapą turintis „HC Baltica“.