2014 m. gegužės 21 d., trečiadienis

27 valandos Baltarusijoje. I dalis

Kaimyninė Baltarusija, šiomis savaitėmis priėmusi pasaulio ledo ritulio čempionatą, ošia: panašu, kad šis forumas gali tapti rekordiniu. Vartydamas sporto žiniasklaidą vis užkibdavau ant įdomios statistikos: per pirmąsias penkias dienas sirgaliai vien tik fanų zonose jau buvo sukirtę pusę milijono dranikų (stambesnių tarkių bulviniai blynai), pusaštuntos tonos šašlykų, 20 tonų dešrelių ir išplempė 110 tonų alaus.

Kitas skaičiukas dar įdomesnis – prieš atkrintamųjų varžybų etapą jau buvo perliptas 450 000 žiūrovų skaičius, tad pasaulio pirmenybių lankomumo rekordas, pasiektas Čekijoje prieš dešimt metų (550 000 žiūrovų), realiai gali būti pagerintas. Praktiškai tuo galima neabejoti, nors latviai, kurie pasižymėjo ypač skaitlinga savo fanų orda (sporto žiniasklaida nurodo 7000), jau pasitraukė iš turnyro. Tačiau savo fanų divizijas ruošia šeimininkai ir rusai, o ir kitos rinktinės turi nemenką palaikymą – tikrai ne tokį skystą būrelį, kaip, pavyzdžiui, graikai gana liūdnai Baltarusijoje vykstančios fiestos kontekste atrodančiame 2011-ųjų lietuviškame Eurobaskete.

2014 m. gegužės 20 d., antradienis

Šeši masonai Utenoje arba trečia "Žalgirio" taurė

O juk prieš penkerius metus nedaug kas tikėjo, kad pirmos lygos vidutiniokas Vilniaus „Žalgiris“ (gal net labiau autsaideris), Pietų-4 finansais tempiamas iš bankroto, sugebės per tokį trumpą laiką tapti top klubu (Lietuvos mastais) ir į savo trofėjų sąrašą per trejus metus įsirašyti tris taures ir vieną čempionų titulą.

Marijampolė, Kaunas, Utena – taip dėliojosi LFF taurės finalo maršrutas per pastaruosius trejus metus. Miestai keitėsi, nesikeitė tik komanda, vertusi varžovus ant menčių. Prieš trejus metus kelių B6 entuziastų išvyka į Marijampolę baigėsi galingomis dūzgėmis „Alaus namuose“ ir suvokimu, kad ilgą laiką stekenta, bankrotinta ir numesta į patvorį, Vilniaus fūlės legenda keliasi naujam žygiui.