Ir Panevėžyje yra Rokių Balboa

Jau gyva legenda pamažu tampanti Živilė Laumė, atitinkamuose sluoksniuose dar žinoma kaip Merga Begalvė, ryžosi žygiui į Panevėžį. Maža to – į bokso turmyrą. Savo įspūdžius, stilistika primenančius „Šveiko nuotykius“ (et, tas žavus humoras bei ironijos blyksniai), mergina patalpino savo paskyroje feisbuke, tačiau maloniai leido naudoti ir B6 tinklaraštyje, už ką jai, žinoma, nuoširdus ačiū. Taigi, patogiai ištieskite kojas, atsikimškite buteliuką „Biržų alaus“ produkcijos – ir į kelionę kartu su Živile! (tekstas, siekiant išsaugoti autentiką, pateikiamas neredaguotas ir netaisytas).

Auksinė bakchanalija

Štai ir baigėsi sezonas – „Žalgiris“, ilgai tempęs gumą ir vos jos nepertempęs, pasiėmė dar nuo rugsėjo pradžios jam ant kaklo kabintą auksą, „Statyba“ išėjo atostogų, tad B6 kuopos laukia malonus, tingus ir ilgas šaltojo sezono miegas, pasilepinant kokiu rankinio maču ar relaksaciniu groundhopinimu.

Zuoka kaukės šį kartą nepadėjo

Beveik lygiai prieš metus kuopelei B6 entuziastų pavyko pramušti puikią lapkričio dvigubą išvyką – suvažinėti į Šiaulius už Lietuvos regbio rinktinę bei Alytų už Vilniaus „Žalgirį“. Kompanionai keitėsi, bet WP ir Waltenas tai turėtų prisiminti kaip puikų baigiamąjį šaltojo 2012 metų sezono akordą.

Ir vėl lapkritis, ir vėl regbis, ir vėl Vilniaus „Žalgiris“, ir kas blogiausia – viskas tą pačią dieną. Šį kartą regbis su Malta puikiajame Vilniaus „Vingio“ regbio stadione, o „Žalgiris“ – Gargžduose, tad visos B6 pajėgos metasi į regbį.

B6 – jau ir Velse

Niūrų šeštadienio vakarą džiugios žinios atskriejo iš Velso – dar vienas B6 atstovas, be gailesčio atsisveikinęs su krūvele šlamančių, pateko į kultinį Kardifo „Millennium“ stadioną, kur savo akis, širdį ir, neabejotinai, skrandį pradžiugino Pasaulio taurės varžybomis tarp Velso ir Italijos.

Priminsime, kad madą klaidžioti po Pasaulio taurės mačus pirmasis pramušė Lazdynų-Antakalnio džentelmenas Čipsas, du kartus keliavęs šio ypatingo įvykio stebėti į Edinburgą. Dabar gi į regbio groundhoperių gretas įsirašė ir Ugnius.

Bosniją išlydėjome į Braziliją, kantriai lauksime toliau

Dar vienas ciklas baigėsi, ir eilinį kartą viltys, kad važiuosime pašėlti į finalinį Europos ar pasaulio čempionato turnyrą nukeliamos „į kada nors“. Toks jau tas mūsų futbolas: lyg ir retkarčiais suteikiantis vilčių, bet staigiai vėl gramzdinantis į depresiją. Dabar jau džiaugiamės išvargtomis pergalėmis prieš Lichtenšteiną, revanšą prieš Latviją vadiname saldžiu kerštu, kaip į mesiją žiūrime į jaunikliuką Gratą. O, rodos, dar tik vakar įkrėtėme rumunams ir čekams jų aikštelėse ir toli gražu ne atrankos pabaigoje, kuomet motyvacijos dažnai ir nebelieka.

Savaitgalis su „Energija“

Dideliam ledo ritulio ir Elektrėnų „Energijos“ džiaugsmui, specialioji B6 korespondentė Živilė Laumė, dažnai zyliojanti tarp Vilniaus ir Žiežmarių, vėl pasidalino įspūdžiais (iš pradžių savo paskyroje feisbuke, vėliau maloniai teisę skelbti jos įspūdžius perleido ir iš pelenų eilinį kartą kylančiam superpopuliariam gruodhoppingo ir knaipių portalui) iš „energetikų“ arenos, kur „Energija“ pažymėjo savo debiutą Baltarusijos čempionate (toks jau tas lietuviškos chokėjaus likimas – blaškytis tarp Latvijos ir Baltarusijos čempionatų). Dar viena detalė – šių pirmųjų mačų namų arenoje vidurkis, jei tikėti oficialia „energetikų“ paskyra feisbuke – 500. Skamba ne taip jau ir liūdnai, tiesa? O dabar žodį perleidžiame Živilei Laumei (kalba palikta neredaguota, kad kitos kartos žinotų, kaip rašydavo XXI amžiaus Petkevičaitės-Bitės).