Rygos siurprizai

Dar vienas įrašas B6 istorijoje – istorinė išvyka į Rygą, kur balandžio 28 dieną grūmėsi Latvijos ir Lietuvos regbininkai. Apsitrynę išvykose su „Statyba“ ir „Žalgiriu“, kertiniai B6 sektantai į oficialią judėjimo įskaitą įsirašė ir pirmąją masinę komandiruotę užsienin.

Šeštadienį ryte Rygos link pajudėjo lengvasis automobilis su penkiais neįtikėtinai blaiviais asmenimis, o paskui juos sekė ir maršrutinis autobusas, kuriame su cola maišytu brendžiu mėgavosi dar du sektantai. Dar vienas vaikinukas, Rimas, šauniai debiutavęs „Statybos“ palaikyme, Latvijoje nusprendė praleisti savo trumpas atostogas ir prisijungė prie B6 mobo. Dar pora rimtesnių nugėrimų ir, reikia tikėtis, B6 turės naują memberį :)

Regbis: Latvija – Lietuva

Šį kartą ypatingai trumpai. Šeštadienį Rygoje laukia gana įnirtingas mačas su latviais – kaimynai kausis dėl teisės pasilikti 2A divizione, o mūsiškiai dar turi šansą pakovoti dėl kelialapio į aukštesnį divizioną.

Penki hipsteriškai nusiteikę B6 entuziastai jau senokai suformavo ekipažą, pasirūpino nakvyne ir rengiasi sugriauti Rygą.

Tačiau ypatingai šiltas oras ir jame tvyranti didžiojo nuotykio atmosfera kaitina kraują ir vangesniems sporto, bulvių traškučių ir Tucher alaus mėgėjams.

Tad komentaruose dalinamės informacija: kas, kur, kada. Beje, regbio mačas prasideda 17 val. Daugavos stadione (Augšiela 1), o 14 val. FC Skonto lošia futboliuką su FK Daugava (Ryga). Jei kas pamenat, Rygos „Daugava“ buvo tikra legenda sovietmečiu. Nežinia, ar čia bandymas ją reanimuoti, ar tik sezono-dviejų turtuolių pasižaidimas (beje, liūdnai pagarsėjęs Daugpilis latvių futbolo rinkoje taip pat turi „Daugavą“). Taigi, puikus šansas pagroundhoppinti (latviai išprotėjo ir futbolą nukėlė į 17 val., tad šiam kartui lieka tik regbis – vyr. redaktoriaus pastaba)

Na o bet tačiau – tie, kas vyksta, svarbu nepamirškit marškinėlių! :) Vyteni, jei tau jų nereikia (tavo marškinėliai nuotraukoje) – parašyk, perduosime kam nors kitam, ar gal apsikeisime su latvių fanais ;)

Garliavos savaitgalis. II dalis

Sekmadienio, balandžio 15-osios rytas išaušo gana sunkus. Nors patekimas į finalą „Meksikoje“ buvo atšvęstas be tekilos, vis dėlto išlipti iš lovos nebuvo taip paprasta. O išlipus prasidėjo lėkimas zovada – bičiulio vaiko gimtadienis kažkur prie Naujosios Vilnios, vėliau nuo vaikų stalo paknopstomis į autobusiuką – ir „Forum Palace“ link, kur jau stoviniavo būrelis statybfanių, belaukiančių Matulkos ekipažo ir paties Matulkos prie legendinio oranžinio autobusiuko vairo.

Po šeštadienio dingusius juodai-baltus pakeitė naujos pajėgos, tarp jų ir bene didžiausia staigmena – senosios Statybos fanas Studentas, parsiradęs iš Norvegijos. Su juo įvairiais sporto klausimais ir buvo prapliurpta iki pat Garliavos.

Išvydus Vilkijos mobą, viskas tapo aišku: taurelė sukosi ratu nesustodama. Po vakarykštės kovos su degtine ir konjaku (ar tai brendžiu), Vilkijoje nakvojusios pajėgos atrodė dar slabniau nei meksikonai.

Garliavos savaitgalis. I dalis

Organizmui kiek apsivalius, pagaliau atsirado jėgų brūkštelėti apie praėjusio savaitgalio Garliavos įvykius. Tinklapio http://www.b6.lt/ redkolegija tikisi, kad savąją įvykių versiją bei detales apie puotą Vilkijoje pateiks ir specialusis karo korespondentas Gedulis Mephistophilus, o kol kas pora sausų sakinių ir krūva vaizdų iš NKL Final Four (būtent taip nacionalinė krepšinio lyga įvardino finalo ketvertą, o ir renginio reklaminis dizainas priminė lyg ir kokį NBA šou, ne lietuviškos kašės finalinę seriją).

Garliavą, tapusią Kauno „LKKA-Atleto“ namais, jau reguliariajame sezone buvo pramušęs vienas statybfanis, tačiau jo įspūdžiai buvo žiauriai kuklūs, tad absoliuti dauguma keliavo į naująjį Lietuvos piligrimystės centrą kaip į neatrastąją žemę.

Panevėžys: ir liūdna, ir smagu

Sėdžiu dabar grįžęs iš „Meksikos“ ir knapsiu nosimi, bet žinau, kad jei nebrūkštelsiu poros eilučių apie išvyką į Panevėžį, taip matyt ir nebeprisėsiu. Taigi, trumpai.

Išvyka į LT Čikagą lyg ir galėjo būti rekordinė, bet aplinkybės pakoregavo situaciją ir į nuosaikiųjų Pietų-4 (ar kaip pavadinti tą atšaką) mikrus, įdienojus priešvelykiniam šeštadieniui, įsiropštė keturi B6 moberiai: Čipsas, Audrius-Neofolk, Waltenas ir WP-Lietsargis. Šiaip ar taip, tai šio sezono išvykų už žaliai baltus rekordas B6 sąskaitoje. Oficiali LFF statistika skelbia, kad atsarginėje Panevėžio aikštėje buvo apie pustrečio tūkstančio žiūrovų, Pietų-4 pateikia, kad jų buvo 110-112. Nežinia, ar šiame skaičiuje figūruoja B6 ketvertukas, jau Panevėžyje „pasistiprinęs“ Uniku, ar ne, bet, šiaip ar taip, skaičiai džiugina.

Panevėžys calling

Šį kartą – trumpas ir konstruktyvus įrašas. Šeštadienį Vilniaus „Žalgiris“, praėjusią savaitę ant menčių paguldęs „Sūduvą“, sieks parklupdyti ir „Ekraną“ (mačo pradžia 16 val.). Jei tą pavyks padaryti, žaliai-balti iki soties galės kirsti velykinius kiaušinius žinodami, kad į sostą atsisėdo bent dviems turams.

Kita vertus, tikėtis lengvos kovos Panevėžyje, ir dar atsarginėje aikštėje, vargu ar verta. Tačiau Lietuvos Čikagos kriminalizuota romantika – garantuota. Kaip ir iš kurio kampo bežiūrėtum, nusimato tikrai įdomus mačas. Aktualus klausimas – kas vyksta ir kaip vykstame? Variantai: a) kažkas paskambina tuo Ugn duotu telefonu vyresniesiems B6 draugams – jei jie organizuoja autobusą, tai būtų turbūt pigiausias ir patogiausias būdas; b) kažkas iš turinčių teises ir automobilį duoda blaivybės įžadus ir mesteli mobą pirmyn-atgal; c) pirmyn ir atgal sulakstom viešuoju transportu, bet tai nėra pigu – gali susidaryti ir apie 70 lt į abi puses.

Delnai drėksta: Garliavoje – „Statybos“ ir „Žalgirio“ (junior) mūšis

Antradienio vakarą kur kas įdomesni dalykai nei Čempionų lyga dėjosi NKL'e. Pagal lemiamų rungtynių tarp Sūduvos bei Žalgirio jaunimo (700 žiūrovų) ir Naftos-Universiteto bei Delikateso (400 žiūrovų) aprašymus suprantu, kad koks nors Lietuvos televizijos kanalas būtų visiškai neapsirikęs, jei būtų parodęs šiuos mačus.

Kaip ten bebūtų, Final4 pusfinalyje turime, chm chm, Žalgirio jaunimą. Ir nors tai tik jaunimas, bet suprantama, kur suka paralelės. Ir nė neabejoju, kad jei balandžio 14-ąją BC Žalgiris neturės kokio mačo namie, Garliavą užplūs šimtinės žaliai-baltų supporterių. Mes turime juos perrėkti.

Per reguliarųjį sezoną jaunuosius žalgiriečius sugebėjome nudrožti ir namie, ir išvykoje – ir štai dabar laukia lemiama akistata. Komentaruose toliau svarstome apie palaikymo lygmenį ir kas ketina vykti į, nė kiek neabejoju, aistrų ir emocijų katilą.

Judinam Lietuvos regbio rinktinės marškinėlių reikalą

Anądien sparčiai populiarėjančio portalo http://www.b6.lt/ savininkas Gedulis, patikėjęs Waltenui vesti orų rubriką (turbūt žvelgdamas tolyn į ateitį, B6 televizijos kanale jis Waltenui patikės ir orų berniuko funkciją), metė rūstų žvilgsnį į kitus pavaldinius, ir, išspjovęs rudą tabokos gniutulą, pradėjo savo tiradą: „Ir už ką aš jums tokias babkes moku? Už ką? Juk ne kartą sakiau: daugiau porno, o ne „Statyba“ per „Statybą“.“ Stebėdamas įsiutusį savininką, greitai užsiauginusį pilvą portalo dėka, pajutau, kaip kažkas degina skrandį. Ne, šį kartą tai ne „Švyturio“ rūgštis, o įtakingos žiniasklaidos priemonės vienintelio akcininko pavedimas parašyti laiškelį Lietuvos regbio federacijai ir išsiaiškinti, kaip ir kur galima įsigyti rinktinės marškinėlius – išvyka į Rygą juk, galima sakyti, ant nosies.

Jau pora savaičių praėjo, o aš, švaistydamas solidų honorarą, apie tai nė nesusimąsčiau. Tad vėlų pirmadienio vakarą suėmiau save į rankas, pasmailinau plunksną ir ėmiau krebeždenti ant balto popieriaus lapo. „Sveika, mylima Lietuvos regbio federacija. Jums rašo beviltiški nuo heroino užsikrušę Cobaino gerbėjai, kurie tikisi, kad jūs mums nahaliavu duosite pora maikučių, kurias mes prakalsime ir, švęsdami eilinį prispaudimą įskaitiniame plote, turėsime ką susileisti.“ Ne, ne, žinoma, tai tik nesveikas bandymas pasveikinti jus, mielieji sektantai, su praūžusia balandžio pirmąja.

Gana beletristikos, dabar aiškiai ir konkrečiai: taip, brūkštelėjau laiškelį pirmadienio vėlų vakarą (vienuoliktą vakaro) trimis adresais – oficialiu regbio federacijos ir http://www.lrf.lt/ tinklapio kontaktų skiltyje rastais asmeniniais prezidento ir generalinio sekretoriaus.

Nepraėjo nė pusvalandis ir gavau Irmanto Kukulskio (generalinio sekretoriaus) atsakymą (pirmadienį, puse dvylikos vakaro!). Neteko dar su gerb. Irmantu susipažinti, tačiau tikiuosi, jog pavyks ir įspūdį paliks tokį pat gerą ir šiltą, kaip ir jo laiškelis.

Taigi, turime įmonės, kuri gamina marškinėlius, kontaktus. Kitas žingsnis jau turi sekti iš mūsų pusės – tai yra marškinėlių kiekis. Netempdami gumos komentaruose nurodome a) pageidaujamų marškinėlių skaičių (kiek vienetų – tik sau ar ir didžiakrūtėms meilužėms iš Visagino) b) dydį.