2015 m. kovo 29 d., sekmadienis

Šimtasis, (ne)paskutinis?

Štai ir atėjo momentas, kuomet reikia padėti tašką. O galbūt kablelį – po trijų permainingų B6 groundhopinimo, išgertuvių ir veltėdžiavimo metraščio metų tapo aišku, kad atėjo laikas pasirinkti – būti ar nebūti. Pirminė blogo, startavusio 2012 metų vasarį, idėja buvo sujungti B6 rašeivų gretas ir kurti literatūrinį aplinksportinio gyvenimo paminklą, nepamirštant ir audringų linksmybių.

Deja, kaip ir buvo galima tikėtis, linksmybės ir tingulys įamžinti patirtas emocijas bei užfiksuoti įgūdžius, užtikrintai paėmė viršų, nedidelės rašytojų sąungos gretos susitraukė iki vieneto, vidinės motyvacijos ir entuziazmo indekso rodyklė nukrito iki nulio.
 

2015 m. kovo 1 d., sekmadienis

Kaimynų periferijos futbolo stebuklas

Startavus naujajam A lygos sezonui derėtų brūkštelėti ką nors džiugaus ir įkvepiančio, tačiau vargu, ar yra nors viena priežastis optimizmui. Praėjęs sezonas į pirmos lygos (ir tai nėra galutinai aišku) pelkes nudangino Gargždų „Bangą“, Alytaus „Dainavą“ bei Panevėžio „Ekraną“, tris klubus su palyginti nemažomis ultrų bendruomenėmis, kurios labai dažnai ir tampa nykių stadionų ir nykių rungtynių puošmena.

Bene didžiausia „dovanėle“ tapo „Ekrano“ hamletiškas klausimas – būti ar nebūti? Ir dar koks skaudus sutapimas – į didžiausią krizę klubas pateko kaip tik per savo penkiasdešimtmetį, kuomet turėjo būti laistomi trofėjai, o savivaldybėje patiesti stalai su karka ir balta mišraine. Deja, panašu, „Ekrano“ draugystė nesusiklostė nei su savivaldybe, nei su pasiturinčiais rėmėjais. „Pirmoji Armada“ galės džiaugtis, jei klubas išties turės šansą pasirodyti pirmoje lygoje ir čia pradėti derbių su naujoku FK „Panevėžys“ istoriją.

O juk „Ekrano“ istorija, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, galėjo susiklostyti visai kitaip. Kaip? Kaip kaimyninės Baltarusijos Barysavo BATE, kurio naujajame stadione teko svečiuotis beveik lygiai prieš metus.