Savaitgalis su „Energija“

Dideliam ledo ritulio ir Elektrėnų „Energijos“ džiaugsmui, specialioji B6 korespondentė Živilė Laumė, dažnai zyliojanti tarp Vilniaus ir Žiežmarių, vėl pasidalino įspūdžiais (iš pradžių savo paskyroje feisbuke, vėliau maloniai teisę skelbti jos įspūdžius perleido ir iš pelenų eilinį kartą kylančiam superpopuliariam gruodhoppingo ir knaipių portalui) iš „energetikų“ arenos, kur „Energija“ pažymėjo savo debiutą Baltarusijos čempionate (toks jau tas lietuviškos chokėjaus likimas – blaškytis tarp Latvijos ir Baltarusijos čempionatų). Dar viena detalė – šių pirmųjų mačų namų arenoje vidurkis, jei tikėti oficialia „energetikų“ paskyra feisbuke – 500. Skamba ne taip jau ir liūdnai, tiesa? O dabar žodį perleidžiame Živilei Laumei (kalba palikta neredaguota, kad kitos kartos žinotų, kaip rašydavo XXI amžiaus Petkevičaitės-Bitės).

Virš ledo rūmų pakibo prieštaringas debesis

Iš vakaro prijūtubinus seną gerą mūltiką „Šajbų, šajbų“, toptelėjo mintis, kad pats metas būtų traukti ledo rūmuosna. Sezonas jau prasidėjo, A. Čerepanovo turnyras (pajamta ne itin garbinga IV vieta) buvo tarsi tramplinas, būgtai gera treniruotė prieš naują iššūkį, mestą kaimyninės šalies elitinei ledo ritulio jaunuomenei. Šiemet „energingieji vyručiai“ debiutuoja Baltarusijos aukščiausios lygos ledo ritulio čempionate. Sunku ką nors nuspėti, juolab, kad naujovės ir Energijos „štabe“ – nuo vidurvasario pagrindinio trenerio postą jama E. Steponaitis, kuris bandys išmuštruoti toje pačioje komandoje žaidžiantį sūnų, šiek tiek blogiuką – J. Steponaitį, bei su puikia, patyrusių trenerių pagalba ves Energiją į pergales!

Užmečiau akį, kokia gi padėtis po rugsėjaus ir sakyčiau, nebloga: fyftį fyftį. Nuo lyderių – Metalurgų – dar toli, bet kovos tik prasidėjo, juolab, kad energetikai turi akivaizdų patirties pranašumą, nes kažkokiu tais derybų būdu išvengė amžiaus cenzo (bo šiaip ši lyga yra lygtais U22). Tai bus puiki proga apyveteraniams, ir/ar būsimiems rinktinių nariams pasitreniruoti aukščiausio lygio varžybose.

Ironiška, bet šį kartą vėl šiek tiek pasiligojus, keliaudama Tėviškėn užsukau Elektrėnuosna su parankine Vida. Sutartu laiku susitikom porą sėbrų ir patraukėm arenon. Šį kartą be jokių blūdinimų palei persirengimo kambarius ir šmirinėjimų užkaboriais.

Kaip ir pridera aukščiausio lygio sportiniame renginyje, varžybos prasideda šalių himnais. Pakylame nuo kėdžių ir su pasididžiavimu bei spindinčiom akim išklausom giesmių giesmės instrumentinę versiją.

Garsinis signalas skelbia rungtynių pradžią ir iškart matosi, kad čia anaiptol nebus varžybos „į vienus vartus“. Energingieji vyručiai iškart bando spausti varžovus, žaidimas agresyvokas ir labai ekspresyvus. Įvarčio teko šiek tiek palaukti. Vartus „praėmė“ K. Kubilius, kėlinio pabaigoje minskiečiai išlygino rezultatą. Viskas nuo nulio.

Antrą kėlinį energijos puolėjai siautė ir įsūdė 4 įvarčius. Vieną iš jų pelnė Š. Kuliešius (ūūūū). Po antrojo įvarčio lietuvaičiai pernelyg atsipalaidavo ir beveik iškart praleido tokią pusiau lempine trajektorija atlėkusią „šaibą“. Krito ritmušos, krito ir teisėjai.

Tarp ne itin gausaus žiūrovų būrio buvo vienas seniokas, užleidęs žilą standartinės formos ūsą, aršiai sirgęs už Minsko Juniorus (komentatorius, dviem kalbom ištransliavęs tekstą, komandos pavadinimą tardavo taip, kaip rašoma), turėjo netgi tą įnagį-dūdelę ir įnirtingai džiūgavo po svečių sėkmingų atakų.

Trečias kėlinys ne mažiau aktyvus, tik ne įvarčių prasme. Energijos hokėjistams puikiai sekėsi pasivyti ir negailestingai parblokšti kaimynų bernvyrukus. Su Vida apščiuvom – aukščiausias lygis visgi. Rezultatu 6:2 Energija išplėšė labai reikšmingą pergalę.

Štai taip reikia mušti!

Šeštadienį po rytinės žūklės laikas ėmė nenumaldomai greitai sprukti, tad rūmus pasiekėm kiek pavėluotai. Himnai buvo pragiedoti, ėjo 5 rungtynių minutė ir Energija jau pirmavo 1:0. Kikilinėje nubaustas sėdėjo „energetikas“ V. Pikčius.

Tiek pirmas, tiek antras kėlinys buvo labai įtempti. Galbūt po vakarykštės pergalės ledo šeimininkai buvo pašventę, o galbūt Minsko jaunuomenė, ištroškusi revanšo ir sportinio pykčio vedini skriejo ant ledo ir rodė nemažai atidirbtų derinių, iš kurių 2 buvo itin rezultatyvūs ir tik antrojo kėlinio pabaigoje elektrėniškiai išlygino rezultatą 2:2. Vėl viskas nuo nulio.

Trečiame kėlinyje Energijos stipruoliai pradėjo siausti. Spaudimas pasiteisino ir „šaiba“ varžovų vartuosna lėkė net 4 kartus, vienas iš jų skriejo daugiau, nei iš pusės aikštės nuotolio į tuščius vartus, nes paskutinėmis minutėmis svečiai neturėdami ko prarasti pasitelkė atakon ir vartininką. Minsko jaunuolynas taip pat nesnaudė ir įkalė 2 įvarčius. Sužaista nuo pirmos iki paskutinės sekundės. Šeštadieninės rungtynės buvo itin sėkmingos žaidžiančiam treneriui D. Kulevičiui, kuris 3 kartus praėmė vartus bei atliko kelis rezultatyvius perdavimus.

Ištikimiausių sirgalių laukė pasiūlymas susitikti su pastarųjų dienų didvyriais vietinėje knaipėje-restorane, cituoju: „nusifAtagrafuoti“ ir išlenkti vieną kitą taurelę, bet, deja, šio itin viliojančio pasiūlymo teko atsisakyti, nes mano sėbrai buvo suinteresuoti gimtinėn parmaut.

Išsamesnę statistiką pagūglinkit.

Po šio pergalingo savaitgalio Energija turnyrinėje lentelėje pakilo į „medinę“ – 4 vietą. Laukia labai įdomus sezonas. Sužaista 10 rungtynių, liko „tik“ 38 :D Pirmyn, ENERGIJA!