Beveik lygiai prieš metus kuopelei B6 entuziastų pavyko pramušti puikią lapkričio dvigubą išvyką – suvažinėti į Šiaulius už Lietuvos regbio rinktinę bei Alytų už Vilniaus „Žalgirį“. Kompanionai keitėsi, bet WP ir Waltenas tai turėtų prisiminti kaip puikų baigiamąjį šaltojo 2012 metų sezono akordą.Ir vėl lapkritis, ir vėl regbis, ir vėl Vilniaus „Žalgiris“, ir kas blogiausia – viskas tą pačią dieną. Šį kartą regbis su Malta puikiajame Vilniaus „Vingio“ regbio stadione, o „Žalgiris“ – Gargžduose, tad visos B6 pajėgos metasi į regbį.
Šį kartą vakarėlis gavosi padrikas – pajėgos traukė iš įvairių kampelių: kas jau įšilę prie upės, kas tiesiai iš darbų ar buities. Tad apybraižos apie pašėlusias linksmybes šį kartą nebus, juo labiau, kad ir varžybų organizatoriai, vipams atridenę statinaitę, kokiems 600–800 susirinkusių žiūrovų vietoje alaus pasiūlė nemokamos arbatos bei sausainių. Gražus gestas, bet juk žinia, regbio aistruoliui, o ypač dėvinčiam Zuoka kaukę, reikia bent keturių pintų, kad įsikirstų į žaidimo emocijas.
O jų mačo pabaigoje netrūko: Lietuvos rinktinė, rodos, jau plėšė pergalę ar bent lygiąsias pralaimėtose varžybose, deja, Maltos britų (ar kaip kitaip pavadinti šią rinktinę) baudos smūgis, nuskriejęs unikalia trajektorija, atnešė skausmingą pralaimėjimą.
Po mačo B6 išsisklaidė praktiškai beveik pagal tokia pačią schemą, pagal kokią ir buvo susirinkę: kas į naujus rajonus, kas į „Meksiką“, kas į namus, kur ir sutiko nelinksmą žinią, kad jau ant kaklo Vilniaus „Žalgiriui“ kabinti aukso medaliai nusikelia į paskutinį turą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą