Taip
jau susiklostė gyvenimas, kad ketvirtadienį, iš Latvijos pajūrio
spaudžiant į Vilnių, kiek naivokai tikintis suspėti į pirmąjį
šio sezono „Žalgirio“ euromačą, mūsiškė „Mazda“
velnišku greičiu lėkė per Šiaulius ir įsirėmė į vietos
stadioną beveik lygiai 19 valandą.
Išvydę
Minsko „Dinamo“ autobusą, negalėjome nesustoti. Visai neseniai
kažkur virtualioje erdvėje teko matyti Baltarusijos taurės mačo
tarp Minsko „Dinamo“ ir „FK Minsk“ nuotraukas, kurios, tiesą
sakant, paliko įspūdį – dar nuo sovietų laikų negerais
žodžiais žaliai baltoje terpėje minimo Minsko „Dinamo“ fanų
sektoriai buvo sausakimši, turbūt kokie trys tūkstančiai, o gal
ir daugiau žmonių. Iš karto prieš akis iškilo mūsiškis taurės
finalas tarp „Žalgirio“ ir „Šiaulių“ beveik tuščiame
stadione. Taigi, smalsumas nugalėjo – labai jau knietėjo
pasisukinėti šalia stadiono ir pažiūrėti, kokia gi torsida
atvyko iš Baltarusijos.
Prie
mėlyno mikriuko pamatytas intelektualios išvaizdos vyrukas
dėliojosi marškinėlius ir šalikus, kurie buvo pagaminti saviems
specialiai pirmojo Europos taurės kvalifikacinio raundo proga. „Na,
mūsų čia koks šimtas“, – sakė vyriokas. Paklaustas, ar
neužsuko į Vilnių, jis šyptelėjo: „O ko ten, pasimušti?“
Tiesą sakant, žinant, kad Vilniaus ir Minsko santykiai buvo visada
gana įtempti, išties galvojau, kad ketvirtadienis taip ramiai
nesibaigs. Juo labiau, kad prasidėjus mačui, „Dinamo“ sektorius
užbaubė skanduotę, kurioje buvo galima išgirsti pažadą, kad
„Žalgiris bus sumuštas“. Vis dėlto šių dviejų stovyklų
aplinkfutbolas, matyt, nusikelia į tolimesnę perspektyvą.
Gal
net kiek įdomesniu atradimu tapo „Kruojos“ fanai.
Beslampinėdamas apie stadioną, išvydau tris vaikinus, mosuojančius
rankomis apie lipdukais nuklijuotą autobuso stovėjimo stotelę ir
kažką aiškinantiems policininkams – pasirodo, šie norėjo, kad
vyrukai su „Kruojos“ šalikais nugramdytų lipdukus. Įsivėliau
į diskusiją ir matyt keli nesuprantami tarptautiniai žodžiai
paveikė šiaip ramiai nusiteikusius pareigūnus ir jie netrukus
nuėjo slampinėti toliau, o aš per kelias minutes išsiaiškinau,
jog šioks toks judėjimas yra ir Pakruojyje. Pasak vieno iš
vaikinų, dabar judesys yra apmiręs, tačiau geriausiais laikais
(pernai?) per geriausius mačus aktyvą sudarydavo apie dvidešimt supporterių. „Šiaip
šiandien čia atvyko nemažai pakruojiečių, bet...“, – nutęsė
šalikuotas „Kruojos“ bičas. „Bet“ matyt reikia suprasti
kaip paprastą žiūrovą, nors pustuštėje Šiaulių stadiono
tribūnoje buvo galima išvysti ne vieną „Kruojos“ spalvomis
pasidabinusį džentelmeną, o taip pat ir iškabintą klubo vėliavą.
Gal įvyks stebuklas, ir „Kruojos“ fanai pramuš
pirmąją europinę išvyką? Juk nežinia, kada dar gali išpulti
toks šansas, jei iš viso jis bus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą