Artėjant Kalėdoms laikas grąžinti skolas, tad praėjus beveik pusmečiui vėl grįžtu į savo didįjį groudhoppingo turą per mažąsias Lietuvos lygas, surengtą dar gegužės mėnesį. Garbiam skaitytojui priminsiu, jog iš pradžių sportinė romantika mane nuvedė į Kybartus, o vėliau geležinkelio linijomis pasiekiau Plungę.
Štai čia, po vizito į Plungės „Babrungo“ varžybas, pasakojimas ir nutrūko, ir štai pagaliau žąsies plunksna vėl pamirkyta į rašalą, kavos puodelis šalia, o skaitytojas, apsiklojęs pledu ir ištiesęs kojas į spragsintį židinį, matyt jau pasiruošęs išgirsti istorijos tęsinį.
Taigi, prabudęs tame šauniame bendrabutyje, kur nakvynės kaina nesikandžioja, puoliau tyrinėti vietos laikraščius, kurie gana aktyviai reklamavo Plateliuose kaip tik tomis dienomis vykusį ritinio turnyrą. Prisiminęs, kad kai kurie kolegos netgi buvo pasišovę Vilniuje suburti ritinio komandą ir net surengė kelias treniruotes, jau buvau besiruošiąs kinkyti žirgus ir lėkti į Platelius, kurie yra visai netoli Plungės. Vis dėlto paskutinę akimirką nusprendžiau pasišvęsti futbolui, juo labiau, kad Palangoje, į kurią nusitaikiau, turėjo įvykti visai įdomus mačas. Įdomus ne savo sportine intriga, o tuo, kad ten galėjau tikėtis išvysti tuomet jau spėjusius pagarsėti Vilniaus „Polonijos“ ultras.
Susikroviau savo kuklią mantą ir išlėkiau geležinkelio stoties link, pakeliui aplankęs tą patį „Babrungo“ stadioną, kuris, skirtingai nei vakar, šį kartą buvo artipilnis. Ne tifozių, žinoma, o šunų mylėtojų. Šunininkystės parodos valdo tautiečius...
Po valandos romantiškai nusiteikęs grožėjausi pro vagono langus lekiančiais kalvotosios Žemaitijos vaizdais, vis pamąstydamas, kodėl gi taip yra keistai surėdytas pasaulis – bene du kartus mažesni Gargždai, esantys visai šalia Plungės, į stadioną sutraukdavo pusę tūkstančio žmonių net ir žaisdami 1-oje lygoje, o štai Žemaitijos megapoliai Plungė ir Telšiai merdėja metai iš metų. O juk tokie derbiai galėtų vykti tarp Plungės „Babrungo“ ir Telšių „Masčio“! Sekmadienį, po mišių, vienas kitas tūkstantis žemaitukų ultrų okupuoja aludes ir išlenkia vieną kitą kaušą alelio, stadione pasiduoda futbolo aistroms, et...
Taip bemąstydamas pasiekiau Kretingą, dar nežinodamas, koks malonus siurprizas manęs laukia šiame mieste. Įsiropštęs į autobusą, važiuojantį į garsųjį kurortą, dairiausi aplink ir, virš medžių viršūnių pamatęs iškeltą reklaminę juostą, ėmiau spėlioti, ką ji galėtų reikšti. Mat išsikerojusios, sužaliavusios šakos leido įskaityti tik žodžio nuotrupą „-olas“. „Velniai žino, matyt koks naujas prekybos molas Kretingoje atsidarė“, – galvojau aš, o po kelių sekundžių „paslaptis“ paaiškėjo – šiandien Kretingoje motobolo rungtynės. Prisiminęs Žemaičio, jau kelerius metus nusėdusio Škotijoje, romantiškus pasakojimus apie Kretingos motobolininkus, staigiai atlikau kelias korekcijas savo gruondhoppingo kelionėje. Vis dėlto ir mačo Palangoje negalėjau praleisti.
Kai
atsibeldžiau į Palangos centrinį stadioną, mačas jau vyko visu
pajėgumu. Nors rungtynių laiką tikrinausi mačo išvakarėse, rungtynių
dieną jis buvo paankstintas visa valanda. „Matai, šiandien Kretingoje
motobolas“, – paaiškino vienas vyrukas, su fotoaparatu klaidžiojantis
aplink aikštę. Jis pats kažkada dar žaidė Palangos „Gintaro“ komandoje, o
dabar fotografuoja naujosios kartos Palangos futbolininkus. Pagal LFF
statistiką, stadione šį mačą žiūrėjo 120 žiūrovų. Panašiai jų tiek ir buvo. Dabar, praėjus pusmečiui, žvilgtelėjęs į www.fkpalanga.lt
puslapį, matau, kad didžiausio susidomėjimo sulaukė mačas su pirmos
lygos nugalėtoja tapusia Jonavos „Lietava“, kuris pritraukė net 450 žiūrovų.
Visi svarbiausi įvykiai ir klostėsi antrajame kėlinyje: iš pradžių „Polonija“ iš vienuolikos metrų baudinio išlygino rezultatą („Palanga“ po pirmo kėlinio pirmavo 1:0), taip sukeldama savo devynių ultrų džiaugsmo bangą, o paskutinę minutę palangiškis dar sugebėjo ir į savo vartus įsimušti įvartį. „Polonijos“ ultrų džiaugsmo skanduotės užgožė Palangos žiūrovų, tarp kurių nepamačiau nė vieno, panašaus į supporterį, nusivylimus, išreiškiamus tradiciniu pasiuntimu ant trijų raidžių.
Stebėti „Polonijos“ ultras buvo žymai įdomiau bei blankoką žaidimą. Su savo raudonai-baltais „Polska“ bei „Polonia Wilno“ šalikais, skanduotėmis ir dainoms jie iš tiesų pagyvino vaizdą, tačiau koks likimas juos ištiko po garsiųjų Kuršėnų įvykių? Jei kas žinote, pasidalinkite komentaruose.
Skuosdamas iš stadiono dar matau, kaip keli „Polonija“ komandos žaidėjai spaudžia rankas ultroms, dėkodami už palaikymą. O manęs laukia paskutinė groundhoppingo turo stotelė – Kretinga.
Fotoataskaitą rasite čia: http://foto.delfi.lt/my_album/68669/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą