2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Jerevano (Երեւան) egzotika

Portalas www.b6.lt duoda rimtą konkurencinę kovą kitiems sporto kanalams – niekur taip ir nepavyko perskaityti autorinių įspūdžių iš Jerevano, kur praėjusį ketvirtadienį „Žalgiris“ sužaidė lygiosiomis su vietos „Pyunik“ ir iškopė į trečią etapą, kuriame mušis su Poznanės „Lech“, o štai B6 pateikia Čipso, šią vasarą energingai atliekančio praktiką portale, įspūdžius. Čipsas tęsia gražią tradiciją, pradėtą dar Dubline, tad B6 sektantai turėtų jam atsidėkoti keliais kaušais alaus „Pilėnuose“. O dabar rašytojo plunksną perleidžiame Čipsui.

Burtai vėl „Žalgiriui“ lėmė Europos pakraštį, ir vėl tolimon kelionėn iš B6 sekcijos ryžtasi tik Waltenas bei Čipsas. Skrydis miksuotu „Air Lituanica“ – „Estoniai Air“ (kas ten mus skraidino – pats biesas težino: ant bilieto ir oro uosto tablo šviečia užrašas „Air Lituanica“, pats lėktuvas estų, pilotai irgi dėkoja „Estonian Air“ vardu) reisu šį kartą nebuvo toks „stiprus“ kaip į Dubliną, nors B6 atstovai šio to ir turėjo. Tačiau nusileidus Jerevane viskas prakaitu pavirto. Mus pasitiko 30–35 laipsniai karščio ir ypatingu paslaugumu stebinantys armėnai. Pradedant taksistais, siūlančiais įvairias paslaugas, o baigiant... bet apie tai vėliau. Deja, taksistams bizniuko prasukti iš mūsų nepavyko, nes nustebino „Pyuink“ klubas, į oro uostą atsiuntęs sirgaliams skirtą autobusiuką.

Įvertinę vietinį alų, paklaidžioję miegamųjų rajonų kiemais ir kurį laiką stebėję nardų (toks žaidimas, žaidžiamas ant apverstų šachmatų lentų) batalijas, įsikūrėme prabangiame hostelyje. Vėliau susitikome su bendrakeleiviais ir puolėme ragauti vietos kulinarijos šedevrų – ne visiems jie tiko, bet mums su Arnoldu – kuo puikiausiai. Prisivalgę puolėme ragauti laipsnių turinčios produkcijos, kuri jau įtiko visiems.

Vakarop nusprendėme aplankyti vieną iš Jerevano pasididžiavimų – dainuojančius fontanus, prie kurių buvo susirinkę matyt apie pusę visos sostinės. Laukėme ilgokai, kol pagaliau susivokėme, kad jie vis dėlto nedainuos. Nesulaukę nei fontanų, nei bičiulių iš Pietų-IV, keliavusių maršrutu Vilnius–Varšuva–Kutaisis–Jerevanas, išsiskirstėme. Pakeliui į hostelį nusprendėme paimti dar šiek tiek šio to truputį. Parduotuvėje su geranoriškais armėnais rinkomės gėrimus, prieskonius ir dalijomės prisiminimais apie epines „Ararato“ ir „Žalgirio“ kovas Sovietų Sąjungos čempionate. Hostelyje gurkšnoti teko taureles pasišviečiant mobiliaisiais telefonais – dingstanti elektra ten, pasirodo, yra įprastas reiškinys. Pas bičiulius kitame viešbutyje egzotikos irgi netrūko – vandenį į dušą reikėjo pumpuoti koja...

Ryte Waltenas atsisakė planuotos išvykos į miesto turgų, tad išsiruošiau vienas, bet ilgai paklaidžiojęs, taip jo ir neradau. Šiokia tokia kompensacija – skanūs pietūs. Prisikimšę skrandžius sutikome dalį keliauninkų, kurie žūtbūt užsimanė įveikti Jerevano simbolį – kaskadą“. Kopdamas į ją vos negavau galo, o dar kartą arti infarkto atsidūriau, kai sužinojau, jog šalia buvo nemokamas funikulierius.

Įveikę „pragaro laiptus“, traukiame stadiono link. Čia vėl stebina vietiniai, dalijantys bilietus: vieniems nemokamai, kitiems už 15 eurų. Vis dėlto vienas veikėjas įsigudrino nusipirkti bilietą. Vėl atvaromas autobusiukas, varžybų metų atstojęs daiktų saugojimo kamerą, o vietos milicija alkoholį leidžia siurbti tik stadiono prieigose. Į tribūną susirenka apie 30 žaliai-baltų (oficialus Pietų-IV feisbukas praneša apie 27 žaliai baltus, vieną „vakarų frontininką“ ir du Tbilisio „Dinamo“ fanus – WP pastaba), tarp jų išsiskiria keli Tbilisio „Dinamo“ fanai, seni žalgirinių draugai, berods, dar nuo blogio imperijos laikų, globoję keliautojus nuo pat Kutaisio.

Palaikymas buvo visai padorus, priešingai nei žaidimas. Gal žaidėjai irgi „ėmė“ „kaskadą“, o gal neatsispyrė vietinių vaišingumui? Po praleisto įvarčio visai neramu buvo. Bet po turbūt nemėgstamiausio Pietų-IV žaidėjo uždirbto pendelio, kurį realizavo tribūnos numylėtinis, neramu jau tapo Lietuvos specialiosioms tarnyboms. Kitame etape – Poznanės „Lech“ su savo armija...

Kelionė atgal buvo ganėtinai rami – sklaidėsi tik Waltenas. Jerevano karštis, vietos gėrimai buvo pakankamai visus išvarginę. Visus! Išskyrus Arnoldą, kuris siurbė taurelę po taurelės, traukė anekdotą po anekdoto. Sugėrovai visi užmigo, o anekdotai nesiliovė...

Atvykus į Vilnių, vienas „Žalgirio“ gaivintojų Vaiduoklis nepasididžiavo ir išvežiojo po namus. Ilsimės ir laukiame ketvirtadienio.

Arnoldo fotoprisiminimai – žemiau.



1 komentaras:

  1. Kada cia Waltenas barzda spejo nusiskust? Na bet ta kaukazietiska kepka jam visai tinka...

    AtsakytiPanaikinti