2012 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis

Garliavos savaitgalis. II dalis

Sekmadienio, balandžio 15-osios rytas išaušo gana sunkus. Nors patekimas į finalą „Meksikoje“ buvo atšvęstas be tekilos, vis dėlto išlipti iš lovos nebuvo taip paprasta. O išlipus prasidėjo lėkimas zovada – bičiulio vaiko gimtadienis kažkur prie Naujosios Vilnios, vėliau nuo vaikų stalo paknopstomis į autobusiuką – ir „Forum Palace“ link, kur jau stoviniavo būrelis statybfanių, belaukiančių Matulkos ekipažo ir paties Matulkos prie legendinio oranžinio autobusiuko vairo.

Po šeštadienio dingusius juodai-baltus pakeitė naujos pajėgos, tarp jų ir bene didžiausia staigmena – senosios Statybos fanas Studentas, parsiradęs iš Norvegijos. Su juo įvairiais sporto klausimais ir buvo prapliurpta iki pat Garliavos.

Išvydus Vilkijos mobą, viskas tapo aišku: taurelė sukosi ratu nesustodama. Po vakarykštės kovos su degtine ir konjaku (ar tai brendžiu), Vilkijoje nakvojusios pajėgos atrodė dar slabniau nei meksikonai.

Šį kartą persėdama į A tribūną, šalia kurios yra „Statybos“ suoliukas, iškeliamas visas turimas rekvizitas – ne tik išvykų vėliavos, bet ir namų stendai – tribūna vizualiai atrodo tikrai neblogai. Kartu su „Meksikos“ restorano crew ir komandos direktoriaus žmona, į vieną kupetą susimeta apie dvidešimt aktyvių, apačioje – gal dešimt, gal mažiau, o gal ir kiek daugiau pasyvių, o gal šiaip prašalaičių. Visos kitos tribūnos gana masyviai užsėstos, bet vis vien pateiktas oficialus skaičius kelia tik juoką – 1500 žiūrovų, kai arenoje 1009 vietos, o ir jų neužimtų gana nemažai. Pirmą kartą per šį sezoną NKL statistika, kuri iki šiol buvo turbūt viena tiksliausių, nuvilia: ar būtina skaičius laužti iš piršto? Na o bet tačiau, žiūrovų gal ir buvo apie 600. Bet kuriuo atveju, kur kas daugiau nei vakarykščiame pusfinalyje. Be to, galima pastebėti ir „LKKA-Atleto“ vėliavą ir kuopelę, gal iki dešimt žmonių, aistruolių. Smagu.

Pirmą kėlinuką teko stebėti iš už krepšio, tad galiu paliudyti, jog palaikymas tikrai girdėjosi, tą patį vėliau paliudijo ir bičiuliai, žiūrėję TV transliaciją, o vienas kolega iš vis apibūdino kaip per teliką „gerai ir grėsmingai atrodančius. Kaip ultros.“ Na, jei jau kaip ultros, tai puiki proga priminti, kad B6 judėjimas nėra ultrovas – tai tiesiog noras palaikyti mėgstamus klubus ir rinktines taip, kaip mokame/norime ir galime. Plius geras laikas, kas be ko.

Gero laiko šį kartą Garliavoje, deja, buvo nedaug. Jėgas, kurių buvo ir taip mažai (vis dėlto, nemenka dalis artėja prie pensijinio amžiaus), išsunkė palaikymas iš paskutiniųjų, tad dar kurį laiką pasitrinam apie areną, sudaužiam delnais su dalimi komandos, šnektelim su G. Regina (kuris palieka tikrai šilto žmogaus įspūdį), sušokam į ekipažus ir pajudam.

O taip... Klonio gatvė. Tiesą sakant, prireikia laiko, kol ją surandam. Vietiniai turbūt jau įsisąmoninę – jei prašalaičiai atrodo nors kiek įtartini, geriausia gūžčioti pečiais ir sakyti „ne“. Negali teisti. Vis dėlto po kelių bandymų surandam naują traukos centrą, apsidairom. Įtampa tvyro ore: suprantam, kad dešimt vyrukų su juodais marškinėliais atrodo keistai, vis dėlto pokalbis po truputį mezgasi, nors jaučiasi tas šnairavimas ir nepatiklumas. Galima suprasti. Vis dėlto Meška sugeba pralinksminti net ir tokioje situacijoje. Kuomet vietos violetinio judėjimo entuziastas pasakoja apie N. Sadūnaitės vizitą, Meška (kuris groja bandonija, ar kokiu kitokiu kapelišku instrumentu) žinovo balsu pareiškia, kad „žinau, jie mūsų konkurentai“. Džentelmeno, vilkinčio violetiniais marškiniais, žvilgsnis suakmenėjo. Teko skubiai galvoje perkratyti algoritmą – „Ne Sadūnai (Dusetų folkšokeriai), o Sadūnaitė (rezistencijos ikona)“. Džentelmeno žvilgsnis vėl sušvelnėja, o mes pamažu ridenamės prie savo transporto priemonių ir paliekam šią vietą-žaizdą.

Pasiekus Vilnių nebesinori nieko kito, tik griūti į lovą. NKL sezonas uždarytas.

P. s. Grįžus teko akimis permesti, ką gi žiniasklaida rašo apie NKL. Labiausiai užkliuvo http://www.lrytas.lt/ – sudėtos triumfuojančio „Atleto“ nuotraukos: nei rungtynių momentų, nei bendro kokio vaizdelio, kuriame šviestų „Statybos“ marškinėliai. Negi jau pradėjo pildytis vieno statybfanio pranašystės apie tai, kad „Rytas“ kaišios pagalius „Statybai“ į ratus?

Tačiau B6 į NKL finalo ketvertą komandiravo savo fotokorespondentą, akimirkas iš pusfinalio ir finalo rasite čia http://foto.delfi.lt/my_album/65177/ (pusfinalis) ir http://foto.delfi.lt/my_album/65125/ (finalas). Be to, neblogų kadrų liko Studento fotokameroje – jei tik jis atsišauks...

6 komentarai:

  1. na gali priminti, bet atrodėm tai tikrai kaip ultros ;]

    AtsakytiPanaikinti
  2. Lyso Brolis (Matulke)2012 m. balandžio 20 d. 10:47

    Sutinku su Walteniu. Nenutrūkstamas palaikymas, pyktis, pergalės ugnys, išvyka į svetimą aikštelę, tai tipinis ultrovas vaizdelis.
    O dar razborkės Kl.... gatvėje, tai mus pavertė elitinėmis ultromis :) (juokauju).

    AtsakytiPanaikinti
  3. tai cia jau tipo skaiciuoti isvykas, ir po desimtos trinti ausis? :)) bet gal kada to maco perziura padarom? gal kas is walteno galetu tuos 10 gb isimesti i laptopa ir, pvz, meksikoje, butu galima paveizeti :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Na, nereikia cia iskar 10 gigu, pora tik. Gal koki torenta pagaminsiu savaitgali, vakar keikesi ir neprieme izimusis trakeris.
    O tokia perziura gal ir iseitu. Bus matyt.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Lyso Brolis (Matulke)2012 m. balandžio 21 d. 22:46

    Peržiūra....... būtų neblogai.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Tai gal kita sestadieni, vakare po regbio galim susibegt meksikon?

    AtsakytiPanaikinti