Šeštadienį ryte Rygos link pajudėjo lengvasis automobilis su penkiais neįtikėtinai blaiviais asmenimis, o paskui juos sekė ir maršrutinis autobusas, kuriame su cola maišytu brendžiu mėgavosi dar du sektantai. Dar vienas vaikinukas, Rimas, šauniai debiutavęs „Statybos“ palaikyme, Latvijoje nusprendė praleisti savo trumpas atostogas ir prisijungė prie B6 mobo. Dar pora rimtesnių nugėrimų ir, reikia tikėtis, B6 turės naują memberį :)
Pirmoji pasala tykojo jau Vilniaus autobusų stotyje, kur akis į akį teko susidurti su neįtikėtina bilietų pardavėja. Visų jos triukų neįvardinsiu, bet blondinės su nudailintais nagais stereotipas buvo patvirtintas šimtu procentu. Keturias varginančias valandas autobuse (beje, įdomu, jog vežėjai į toliau nei Klaipėda nuo Vilniaus esančią Rygą veža bemaž du kartus pigiau) puikiai praskaidrino DJ Neofolk butelaitis, tad Ryga pasiekta jau lengvai apspangus. Paaiškėjus, kad kita mobo dalis trinasi kažkur prie Rygos arenos, nutarta susitikti vietoje, „Daugavos“ stadione, o likusias pora valandų iki mačo nutariame paskirti gėralo ir maisto paieškai. Jau prieš išvyką į Rygą žinojome, kad greičiausiai teks į skrandį piltis latvišką alų. Taigi, pirmoji užeiga – prie Rygos cirko esanti apšiurusi, savotišku dekadansu alsuojanti užeiga su išpieštais drambliais ant langų ir vienu bujojančiu žmogiškos išvaizdos drambliu knaipės viduje. Suplojame po pusanto lato (7,5 lt – įdomu, ar Vilniuje kur nors tiek kainuoja vietinis alus?) už „Cesu“ ir dar geras dvidešimt minučių klausomės vargšo artisto (realiausia versija, kad tai padauginęs ar pavažiavusio stogo buvęs gyvūnų dresiruotojas) baubimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad knaipės lankytojams į šį pasirodymą visiškai nusišvilpti, tačiau netrukus pasirodo trys apsaugininkai, kurie artistą ištempia laukan. Baigę alų, neužsibūname ir mes. Kitas taškas – mainstryminė „Double Coffee“. Dar neseniai šis tinklas buvo ir Vilniuje, bet tinklai Lietuvos sostinėje buvo užmesti nesėkmingai. „Double Coffe“ pamalonina tuo, kad čia maistas bent jau nekelia įtarimo, o ir Lačplėsis trisdešimčia santimų pigesnis nei prieš tai aplankytoje knaipėje.
Troleibusas, turėjęs pavėžėti iki „Daugavos“ stadiono, nuvažiuoja prieš akis, tad belaukdami kito troleibuso, užsukam į miniatiūrinę piceriją, kur dar prigriebiam „Cesu“ ir mikliai ištuštinam.
Štai pagaliau ir „Daugavos“ monstras, vos keleriais metais jaunesnis nei Vilniaus „Žalgirio“ stadionas, savo architektūrine mintimi panašus į Kauno D&G stadioną. Viena galinga, kelių aukštų tribūna, tik jei kauniečiai gali gėrėtis ąžuolais, Rygos gyventojai gali skaičiuoti pravažiuojančius traukinius. Žinoma, užsiiminėti trainspottingu stadione visai įdomus reikalas, tačiau pats stadionas nėra labai jau jaukus, nors ir savotiškas.
Savotiškas buvo ir mūsų įžengimas į šią tvirtovę – kai esi už 50 metrų nuo veiksmo vietos ir negirdi nieko, tik paukštelių ulbėjimą, ima kirbėti įtarimas, kad stadione galbūt ir išvysi tik B6 sektantus. Arba dar blogiau – galbūt mačas perkeltas į kitą stadioną. Laimei, kaip tik tuo metu kažkas kelis kartus trinktelėjo per būgną – veiksmas vyksta!
Pagaliau atsidūrus tribūnoje, lieka konstatuoti faktą – latviams giliai dzin regbis. Aišku, kai komanda velkasi gale ir krenta į žemesnį divizioną, sunku tikėtis išvyti tribūnoje masę žmonių, bet tokia saujelė žiūrovų, iš kurių su savo trispalvėmis ryškiausiai išsiskiria kelios lietuvių supporterių grupelės, šešis tūkstančius žiūrovų talpinančioje monstriškoje tribūnoje atrodo gailiai. Palaikymas tiek vienos, tiek kitos rinktinės – beveik nulinis: latviai kartais trinkteli per būgną, vienas lietuvis individas bando užvesti saviškius lyg tyruose paklydusiu „Lie-tu-va“. B6, tingiai nudribę ant kėdučių, savo balsų irgi nedemonstruoja – lietuviams sekasi puikiai, mačas vyksta be didesnės intrigos, maišeliuose – alaus atsargos, vakaro saulė maloniai šildo... Ir vis tik net toks atsipūtimas nesutrukdė patekti latvių fotografo akiratin – tinginiaujantis mobas tapo tikra lietuviškame ir latviškame delfyje publikuotos mačo fotogalerijos puošmena. Vis dėlto vyrams, viena ranka sudorojusiems braliukus, plojimų negailime.
Po mačo tradicinė fotosesija aikštėje, ir – pirmyn į vakarinę Rygą, B6 on pubs tour. Vos ne kiekvienas mobo narys dar nuo ankstesnių vizitų turi užsilikusių planų aplankyti vieną ar kitą legendinį pubą. Beklaidžiojant po senamiestį negalime nepraeiti pro magišką kvietimą užsukti paskanauti alaus, kainuojančio nuo 80 santimų (įsipilti gerklėn alaus, kainuojančio pigiau nei 5 litus, Rygos senamiestyje atrodo kaip neįmanoma misija). Ką gi, gundantis užrašas nuveda į kieme esančią skylių skylę, nusileidžiame laiptais į rūsį, kur savo grobuoniškas šypsenas jau demonstruoja dvi rusakalbės divicos. Alaus po 80 santimų išties yra, ir vadinasi jis teisingai „Bralis“, tad Rimas ryžtąsi jį išbandyti – skonis, palyginus su visų laikų didžiausia šlykštena, „Fokuso“ alumi (o „Statybos“ palaikytojai per sezoną išgėrė ne po vieną jo kibirą) atrodo visai padorus. Tačiau užsilaikyti šiame undergrounde neketiname: vis neapleidžia mintis, kad tuoj iš už sienos išnirs stambiakrūtės striptizo šokėjos, o kieme gopnikai jau rengiasi nurengti mūsų naujuosius regbininkų marškinėlius.
Ekskursija tęsiasi toliau: delegacijos vadovo pareigų ėmęsis Gedas, jau dvi paras prieš išvyką žadėjęs parodyti tikrai superinį barą, apsilažalina – panašu, kad jo nebėra, o vietoje jo įsikūrė šonkauliukų restoranas. Svirduliuojanti sektantų minia vėl suka ratus – šį kartą ieškoma kažkieno rekomenduotos „Leningrad“ aludės. Radus ją, pasirodo, ne visus sektantus žavi baro apipavidalinimas su sovietiniais ir, berods, Izraelio elementais. Tačiau išeitis yra čia pat – lyg ir baikerių, lyg ir rokabilio fanų kabakėlis „Rockabily“. Koks čia alus buvo pasirinktas, ir ar jo kaina maloniai nudžiugino, ar ne, nepamenu, bet iš esmės baras gauna pliusą, ir vis dėlto, ausis jau kiek pradeda varginti tas nuobodokas hevimetalrock.
Ir galų gale „Kiwi“ sporto baras – jį buvau užmatęs besibastydamas po Rygą dar kovo mėnesį. Tąkart jame apsilankyti neteko, tačiau Rygos giduose jis buvo giriamas išsijuosus. Gana nedideliame bare – tikra kamšalynė, pigiausias alus – vietinis „Tervete“ (2 latai) ir nemažas aplinkinių dėmesys. Pasirodo, čia jau išgėrinėja kitas regbio turistų mobas, berods, iš Anglijos, kuris kiekvienais metais traukia į egzotiškas varžybas, o šį kartą burtas teko Rygoje vykusiam mačui tarp Lietuvos ir Latvijos.
Iš pradžių prisėdame lauke, tačiau po vienuoliktos baro vadybininkė jau gena į vidų. Besitrinant prie stalo ir laukiant Latvijos brutalistų komandos šefo Mario, ir ima pamažu aiškėti „Kiwi“ paslaptis. Apie pirmą valandą nakties iš televizoriaus ekranų dingsta futbolas, kurį keičia kažkoks neutralus kanalas apie... eee... gal jausmus? Į barą užsukęs Maris atrodo kiek pasimetęs, pasirodo, kad užsieniečių prikimštas „Kiwi“ turi lyg ir gėjams draugiško baro „reputaciją“. Tuoj pat kyla įtarimas, kad Tykusis Romas, kuris tiesiog pražydo akyse užkalbintas tatuiruotos milf ir mielai su ja apsikeitė telefono numeriais, gal iš tikro užkalbino visai ne moterį... Dar daugiau – kitame kampe įsitaisiusi žmogysta su rožine liemenėle ir įspūdingu vėriniu, tik iš nugaros atrodo esanti moteris... Jei legendos nemeluoja, vienas iš mobo narių, dar net neįtardamas, kas yra ši žmogysta, vedamas kilnių romantiškų tikslų, timptelėjo jai/jam už liemenėlės...
Laiko pratęsti turą nebelieka – dviese skubame į stotį, kita mobo dalis pasidalina į nuvargusius ir dar pagurkšnoti nusiteikusius, ir B6 išsisklaido Rygos naktyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą