Lietuviška samba Kybartuose

Iki 2019 metų, kuomet savo šimtmečio proga Kybartų „Sveikata“ turėtų suruošti iš kojų verčiantį furšetą ir į savo stadioną, beje, esantį toje pačioje vietoje, kur 1919 metais vokietukai su vietos lietuviais ir pradėjo spardyti kamuolį, pasikviesti šiemetinių weltmeisterių rinktinę, liko niekingi penkeri metai. Ta proga su 90-aisiais garsaus fanzino KNK leidėju išsiruošėme pasižiūrėti, kaip Lietuvos periferijoje grumiasi du istoriniai klubai – seniausiais iš dar gyvuojančių (FK „Sveikata“) bei tituluočiausia nepriklausomos Lietuvos ekipa (FBK „Kaunas“). Abi komandos malasi II lygoje ir tai teikia tam tikro žavesio.

Į Lietuvos futbolo Meką piligriminau jau antrą kartą per pastaruosius trejus metus, tad Kybartų koloritas buvo neblogai pažįstamas. Gaila tik, kad dėl europinės vėžės tiesimo teko keliauti autobusu, o tai, žinoma, ne taip atmosferiška, kaip kelionė traukiniu per Suvalkijos girias ir lygumas.

Kybartuose atsidūrėme likus porai valandų iki rungtynių pradžios, tad pasigerėję Šv. Aleksandro Neviškio cerkve ir Eucharistinio Išganytojo bažnyčia bei pasikrovę dvasingumo, dulkes nuplauti užsukome į furistų pamėgta „Rūtos“ knaipę, kurią puošia istorinis „Utenos gėrimų“ ženklas. Tik stadione jau sužinojome, kad visi „Sveikatos“ fanai prieš mačą renkasi undergroundinio tipo knaipėje priešais (ar už?) bažnyčios – tai svarbu žinoti kitiems futbolo maldininkams, 2019-aisiais plūste užplūsiančiais Kybartus.

Stadione – viskas kaip ir prieš dvejus metus, tik šį kartą vietos sirgalių kiek mažiau, bet žymiai aktyvesnių. Apskritai, „Sveikata“ yra gana maloni išimtis iš kitų aplankytų antrosios lygos komandų – čia yra šioks toks fanų būrelis, kurie muša būgną, turi savo skanduotes, o ir į Lietuvos rinktinės mačus kartais nuvažiuoja su savo klubo vėliava.

Ir, žinoma, FBK. Žiaurus aplinkybių smūgis prieš kelerius metus buvo suduotas šiai komandai, kuri savo laiku skynė Lietuvos čempionų titulus vieną po kito, sugebėjo nokautuoti Glazgo „Rangers“, o gana gausus fanų būrelis netgi buvo sudrumstęs taikingą Lietuvos čempionatų atmosferą, kuomet mėgino kibti Vilniaus „Žalgirio“ ultroms į atlapus.

Šiandien situacija kardinaliai kitokia: klubas malasi antroje lygoje ir niekas nežino, kada jis vėl sugrįš į elitinę A lygą, juo labiau, kad laikinojoje sostinėje dar yra „Spyrio“ ir „Stumbro“ klubai, žaidžiantys pirmoje lygoje ir turintys šansą pritraukti į gerbėjų gretas jaunuosius futbolo mėgėjus. Juk, žinia, jaunajai kartai labiau rūpi pergalės, nei tradicijos. Žinoma, būtų malonu šioje vietoje klysti.

Tad buvo labai smalsu – ar viduryje savaitės išvysime pasienio miestelyje FBK ultras. Ir išvydome – devynių žmonių desantas išsilaipino prieš pat mačo pradžią ir įsikūrė netoli centrinės ir vienintelės tribūnos. Tiesa, Kybartuose vis populiaresnė tampa autotribūna: už tvoros išsirikiavo bent dešimt automobilių su smalsiai varžybas stebinčiais ir saulėgrąžas gliaudančiais futbolo maniakais.

Ir FBK, ir „Sveikatos“ aistruoliai nesivargino skanduoti ir dainuoti visą mačą, tačiau kai kurie palaikymo epizodai buvo tikrai neblogi. Ir vieni, ir kiti savo arsenale turėjo būgnus, o kai jie suskambėdavo vienu metu („Sveikata“ truputį pašiepė FBK), per stadiono pievą nuplevendavo tikra futbolo hepeningo dvasia, kurią dar pagyvindavo ir bombioškės, kuriomis FBK pažymėjo įvarčius į „Sveikatos“ vartus. Statistikos mėgajams priminsime, kad FBK „Kaunas“ laimėjo išvykoje prieš „Sveikatą“ 2:1, o bujojantiems Kauno ultroms žaidėjai dėkojo plojimais ir lietuviška samba.

Pilna fotoataskaita – Kosto Pistoleto paskyroje feisbuke.