Kauno „Žalgirio“ klondaikas

Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti, ir tuo abejojo nebent buvęs „Dangaus“ forumo aktyvistas Skrandis – Kauno „Žalgiris“ vėl atsidūrė prie bankroto slenksčio. Padėtis galbūt nėra tokia kritinė, kaip 2008–2009 metų sezone, tačiau iš žaliai-baltos stovyklos sklinda dramatiškos gaidos. Du kartus per pastaruosius penkerius metus užlipti ant to paties grėblio – išpūsto biudžeto – nežinia, ar juoktis, ar verkti.

Kiek daugiau nei 36 milijonai litų 2011/2012 sezone, ir, kalbama, panaši suma 2012/2013 metų sezone, kuris „Žalgiriui“ taip fantastiškai prasidėjo ir gali taip graudžiai baigtis. Dabar žiniasklaida netyla apie 25 milijonų litų skolą, nors, pavyzdžiui, V. Romanovui priklausanti „Kauno diena“ mini 5 milijonų litų sumą. Minima, kad būtent tokio dydžio skola yra žaidėjams, bet kyla įtarimų – ar tik jiems. Tačiau kol kas apie skolas administracijai ar paslaugas teikiančioms įmonėms nekalbama.

Toje pačioje „Kauno dienoje“ „Žalgirio“ sporto direktorius Vitoldas Masalskis suskaičiavo klubo pajamas – 7 milijonai litų iš bilietų, 4 mln. – iš rėmėjų, likę 21 milijonas gula ant V. Romanovo ir savivaldybės. Taigi, pagal V. Masalskio versiją, 2012/2013 metų biudžetas turėtų būti 32 milijonai litų. Kaip nežiūrėsi – suma įspūdinga, bet keliais šviesmečiais atsilieka nuo Maskvos CSKA, kurio biudžetas, kaip buvo skelbiama prieš sezoną, turėjo siekti 44 milijonus eurų (154 milijonų litų).

Svaiginantys skaičiai, ar ne? Tačiau šį sezoną svaigina ir dar vienas dalykas – tai Kauno „Žalgirio“ pajamos iš bilietų. V.Masalskis mini 7 milijonus litų, dar kažkur žiniasklaidoje buvo minimi 5 milijonai litų, tačiau realiai pajamos už bilietus gali peržengti magišką dešimties milijonų ribą ir sudaryti trečdalį biudžeto, kai tuo tarpu Maskvos CSKA biudžete pajamos už bilietus vargu ar sudarys daugiau nei 5 procentus.

Aritmetika paprasta – per Eurolygos reguliariąją dalį „Žalgiris“ namuose rinkdavo daugiausia žiūrovų: penkių mačų vidurkis – 14 185 žiūrovai. Top 16 etapo trijų mačų vidurkis kuklesnis – 12 801 žiūrovas (ir laukia dar keturi mačai). Išlikus panašiam žiūrovų vidurkiui, galima tikėtis, kad iš šių dviejų etapų klubas surinks mažiausiai pusseptinto milijono litų (žiūrovų skaičių dauginame iš 40 litų, kas yra beveik pigiausia kaina į „Žalgirio“ Eurolygos varžybas. Bilieto kainos vidurkis turėtų siekti 70 litų, tačiau šį skirtumą nurašome kvietimams, nuolaidoms).

Jei „Žalgiris“ patektų į „Eurolygos“ atkrintamąsias varžybas, kiekvienas mačas namuose turėtų atnešti mažiausiai po pusę milijono litų, gautų už bilietus – žiūrovų tikrai neturėtų būti mažiau nei reguliariajame sezone.

Kitas, gerokai mažesnes pajamas už bilietų pardavimą generuojantis turnyras – VTB Vieningoji lyga. Žiūrovų vidurkis reguliariajame sezone čia gerokai mažesnis – 9712, tačiau ir toks jų skaičius per 9 namų mačus „Žalgirio“ kasą papildys (bilietų kainos prasideda nuo 11 litų) beveik milijonu (961 tūkstančių litų).

Taigi, po Eurolygos reguliaraus sezono ir Top 16 etapo bei VTB Vieningosios lygos reguliaraus sezono „Žalgiris“, www.b6.lt ekspertų skaičiavimu, savo lentelės grafoje „Pajamos už bilietų pardavimus“ turėtų turėti solidų skaičių 7 382 768 Lt. Ir tai yra minimalus variantas.

Jei „Žalgiris“ suklups „Eurolygoje“ ir baigs savo žygį Top 16 etape, jo dar laukia batalijos VTB ir LKL akrintamosiose, kas reiškia dar ne vieną artipilnį mačą ir ne pačius pigiausius bilietus po 5 litus. Tad 10 milijonų litų už bilietus suma šį sezoną atrodo visiškai tikėtina. Nepamirškim ir pajamų už atributiką, picas ir alų, kuris, kaip man pačiam teko įsitikinti, per mačus arenoje liejasi upeliais.

Šiuos dešimt milijonų suneša ne aitvarai, o paprasti žmonės (tikras „Žalgirio“ klondaikas), kurių ne vienas matyt ir diržą susiveržia, norėdamas palaikyti savo mėgstamą komandą (o gal tiesiog pasipuikuoti). Tad štai ir didžiausią mįslė: jei komandai, turinčiai 32 milijonų litų biudžetą, apie 10 milijonų litų bilietų pavidalu (ir matyt dar kelis milijonus – išgerto alaus, į skrandį įsimestų užkandžių, nusipirktos atributikos pavidalu) suneša žiūrovai, 4 milijonus – rėmėjai, o V. Romanovas kalba apie 25 milijonų litų skolą ir žingsniuoja prašyti paramos į savivaldybę – kokio gi dydžio yra paties V. Romanovo parama?

Šis sezonas su savo triuškinančiu lankomumu įrodo, kad „Žalgiris“ turi šansą tapti miestiečių (teisingiau, 2/3 Lietuvos) komanda, o ne pastoviai tarp savivaldybės ir komandos savininkų besiblaškančiu žaisliuku.

Minima, kad V.Romanovas lyg ir ketina savo valdomas „Žalgirio“ akcijas perleisti veteranams – ir tai galbūt taptų naujo, bendruomeninio klubo pradžia.