Groundhoppinam: „Žalgiris“ – CSKA

Pagaliau, praėjus trisdešimčiai metų po pirmojo „Auksinės karštligės“ raundo, išsipildė svajonė gyvai pasižiūrėti Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA akistatą. Labai nesiplėsiu į sentimentus, juolab kad nemaža dalis B6 jaunimėlio turbūt dar negimę buvo, kuomet vyko istoriniai mūšiai, daug kam simbolizavę savotišką sportinę rezistenciją. Smagiai susiklosčius aplinkybėms gavau pora laisvų dienų ir leidausi į mažąjį žiemos groudhoppingo žygelį, kurio pirmoji stotelė – Kauno „Žalgirio“ arena.

Pirmuoju ženklu, kad šiandien gali tekti išvysti įdomių įvykių, tapo Kauno geležinkelio stotyje pastebėtas vaikinukas su raudonai-mėlynu CSKA šaliku. Aha, vadinasi, „koniai“ jau čia...

 Likus porai valandų iki mačo, šaltokoje „Alaus sapno“ smuklėje (pretenzijos į vilnietišką „Šnekutį“) su Gonziku (kultinio zino KNK leidėjas, dar viena sentimentų banga, šį kartą iš 1992 metų pogrindžio) dalijamės prisiminimais ir įžvalgomis, kas gi šiemet nuraus rokenrolo sceną, o į barą vienas po kito virsta žaliai-balti vaikinai ir senjorai. Štai, už poros metrų sėdi D. Laskys ir V. Jankauskas, prie jų prisėda Tynta... Judėjimas vyksta! Dar daugiau judėjimo aplink Kauno „Akropolį“, nuo kurio ranka paduoti iki „Žalgirio“ arenos, į kurią, likus valandai, masiškai plūsta žmonių voros.

Apsauga, lyginant su „Siemens“ arenos apsauginiais, tiesiog žaibiškai atlieka patikrą, tad kamštis prie įėjimo nesusidaro. Likus pusvalandžiui arena užpildyta gal tik trečdaliu, ir jau galvoju, ar tik nebus šaltukas išgąsdinęs žaliai-baltų torsidos. Tyrinėjant salės užimtumo schemas likus porai dienų jos atrodė įspūdingai – vos po porą laisvų vietų pigiausiuose (44 litai be nuolaidų) trečio aukšto sektoriuose.

Ne, šaltis niekuo dėtas – kauniečiai (ir ne tik, žinoma) skubėjo susipilti į skrandžius šimtus litrų alaus ir užsikimšti picomis. Kaip jau kitą dieną skaičiau rusų žiniasklaidoje – iš tų 1983–1987 metų kovų kaip ir nieko nebeliko: nei nacionalinės priešpriešos, nei sportinės rezistencijos. O žiūrovų kiekiai (žinia, žiniasklaida jau triumfuoja apie naują Eurolygos lankomumo rekordą – 15799 žiūrovus, o tarp jų – ir viena ketvirtoji „Akto“, perdavusi linkėjimus Čipsui) tokie, kad atrodo, jog čia vyksta NBA rungtynės.

Iš tiesų, kauniečiai kuria gerą šou: tie visi isteriški kovingi šūkčiojimai, palubėje kabantis kubas su Lietuvos himno žodžiais, kurį gieda visa arena ir tikrai efektingas Maskvos CSKA nušvilpimas. Tai tikrai daro įspūdį.

Aktyvųjį „Žalgirio“ frontą sudaro trys grupuotės: ultravoti „Green White Boys“, su jais kartu trečiame aukšte (iš kur sklindantis palaikymas gerokai paskęsta milžiniškoje erdvėje) ultravojantys išeiviai iš „Green Death“ – „Green Legion“. Ir koks pusantro šimto, o gal ir du šimtai – vyresnio amžiaus ir mažiau triukšmo keliančių „Green Death“ kartu su savo Vilniaus filialu. GWB šiam mačui paruošė kelis teminius banerius, atsinešė vėliavas, būgną, žodžiu, atrodė tikrai padoriai. „Green Death“ išsikabino savo vėliavas ir, matyt, labiau koncentravosi į krepšinį, kuris, tiesą sakant, buvo šiaip sau.

Na, ir „koniai“. Jų buvo koks dvidešimt, susispaudę pačioje palubėje, išsikabinę imperijos spalvų vėliavą „CSKA navsegda“ ar kažką panašaus, dar kažkokį portretą bei permetę keletą šalikų. Prie jų nuolat budėjo keli apsaugos darbuotojai, o mačui pasibaigus, prisijungė ir keli policininkai.

Tačiau viskas praėjo gana ramiai. Per pertrauką „Sabonis“ lyg ir bandė šokti ant kelių taikiai alų gėrusių CSKA supporterių, tačiau apsaugos darbuotojas jį rūsčiu žvilgsniu sustabdė vos tik žaliai baltas suraukė antakius ir atliko trečdalį veiksmo, panašaus į agresyvų. CSKA fanų palaikymas girdėjosi gal tik kokių penkių metrų spinduliu, tad jie pernelyg ir nesistengė. Įdomiausia detalė: jau pasibaigus mačui jie sustojo į krūvelę ir rėkė į savo draugelkos fotoaparatą ar vaizdo kamerą: „Red Blue Warriors!“ Įdomu – galvojau, jog ši kadaise šiurpą kėlusi futbolinio CSKA firma jau iširusi, bet, pasirodo, dar gyva? Kažkas ištuštėjusioje arenoje iš kito sektoriaus dar šaukė maskviškiams „sosi hui“, trijulė masyvių kauniečių Nemuno salos sniego arimuose dar ieškojo maskviečių, kad duotų jiems galvon, bet žmonių srautai jau tirpo naktiniame Kaune...

Kitu žaliai-baltos torsidos tašku matyt tapo Savanorių pr. „McDonald’s“, prie kurio grūdosi aibė mašinų, o tarp jų išsiskyrė Marko Popovičiaus pavarde pažymėtas automobilis, mėginantis prasibrauti be eilės...

Fotoataskaita: