2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Regbis, Lietuva, šampano!

Lapkričio 10 d. Šiauliuose vyko pirmasis Lietuvos regbio rinktinės Nacijų taurės 2A diviziono mačas namuose su Nyderlandais. Kol Čipsas mėgavosi opa bei esamų ir buvusių pasaulio čempionų kovomis Škotijoje, aš, white pony, waltenas, Tomas ir Tomukas nusprendėme aplankyti Šiaulius.

Rungtynių išvakarėse trys iš penkių keliauninkų iki paryčių kilnojo bokalus bei taureles brotherio trisdešimtmečio puotoje, todėl rytas išaušo ne be pasekmių. Tomą teko žadinti skambučiu, o taipogi kiek pramigęs waltenas įšoko į jau benuvažiuojantį traukinį. Tačiau viskas tvarkoje, rytinis puodelis sidro jau rankoje ir galima pradėti skaičiuoti kilometrus iki Saulės miesto.

Šiauliai pasitinka svetingai. Stotyje keli kioskeliai siūlo nuostabių dešrainių už itin mažą kainą. Visgi jais susigundo ne visi, todėl tenka aplankyti ir vietinį Hesburgerį, kur išrankesni skrandžiai prikemšami mėsainiais. Toliau – kelionė pėsčiomis į stadioną ir pakeliui prie vaikų darželio keliais ratukais prasuktas burbono Jim Beam butelaitis.

Stadiono prieigose mūsų laukia staigmena – rungtynės bus mokamos. Nors kaina ir nedidelė (5 Lt), tačiau tai kažkas naujo – anksčiau visi Lietuvos rinktinės mačai, net ir tuose pačiuose Šiauliuose, būdavo nemokami. Ką gi, stojame į eilę, mokame po penkis litus ir gauname po FC Šiauliai – FC Levadia bilietuką, kuris ir galioja šios dienos rungtynėms (į kainą įeina ir nedidukė programėlė).

Žmonių viduje pakankamai. Įsitaisome pirmosiose eilėse, pakabiname vėliavas ir laukiame rungtynių. Štai ir himnai, o gretimoje tribūnoje stovintis dundukas puola rėkauti „Россия, вперёд!“ Vėliau kažkaip iš tos pusės nebebuvo girdėti nesąmonių, tai gal šiauliečiai pamokė, kaip reikia elgtis. Na, o pats mačas sunkus, olandai iškart ima iniciatyvą į savo rankas ir išsiveržia į priekį. Lietuviai mėgina vytis, tačiau du rusų teisėjo neįskaityti įnešimai lemia pralaimėjimą 8 taškų skirtumu ir nulio taškų indėlį į mūsiškių sąskaitą.

Kelionė į stotį vykdoma tuo pačiu maršrutu – pro vaikų darželį ir Hesburgerį. Pakeliui dar susipažįstame su vietiniais banditais. Nusipirkę degtinės, milžiniškus butelius putojančio vynuogių vyno ir „Šiaulių krašto“ laikraštį sėkmingai pasiekiame Vilnių.

Kitas rytas itin sunkus, nes tenka keltis anksti ir skubėti link „Alaus kolonėlės“, kur turėtų laukti autobusas kelionei į paskutiniąsias šį sezoną „Žalgirio“ rungtynes Alytuje. Visgi pasirodo, kad keltis reikėjo dar valanda anksčiau, nes transportas jau išvažiavęs. Dėl sveikatos stygiaus nusprendžiu keliauti namo, o tuo tarpu white pony, waltenas ir vaplis sėda į taksi ir, sumokėję po 66,6 Lt, nudarda į Dzūkiją. Bet apie tai gal kitą kartą ir iš kitų lūpų.

Vėliau gal bus ir nuotraukų.

2 komentarai:

  1. aš apšalęs... na, reiks pasvalyje molinio alaus bokala pastatyti, tikrai galvojau, kad zadetas aprasymas tik ir liks pazadu. na reikes ir ta finalini ir, zinoma, legendarini zalgirio sezono akorda aprasyti beigi vaplio portretus sudeti...

    AtsakytiPanaikinti
  2. tiesa sakant, čia jau tradicija gaunasi į traukinį vos spėt prieš regbi. tikiuosi kitos varžybos bus Vilniuje.

    AtsakytiPanaikinti