Po beveik mėnesio pertraukos grįžtam į šį apmirusį tinklaraštį. Liūdnoki reikalai – B6 sektantus užpuolęs tingulio virusas ryškiai atsiskleidžia stadiono lankymo reikaluose, nors, štai, rankinio mačas Lietuva – Lenkija, pasak liudininkų, sutraukė rekordinę sektantų ir jiems prijaučiančių minią. Tačiau tikėtis, kad kas nors aprašys šį fenomenalų reiškinį, matyt, bergždžias reikalas. Atrodo, lyg ir nemažai spaudos magnatų, gražių pezalų prie alaus bokalų, tačiau literatūrinį paminklą kuria vienetai (-as).Kol kas savo eilės dar laukia įspūdžiai iš Plungės-Palangos-Kretingos turo, o dabar dirstelėkime į „šviežiausius“, birželio 16-osios įvykius. Lyg iš dangaus nukrito proga vienu šūviu nušauti du zuikius – apsilankyti Trakuose vykstančioje Viduramžių šventėje, o tuo pačiu dirstelėti, kokie gi reikalai dedasi Trakų stadione – tame pačiame, kuris prieš metus paliko neblogą periferijos sporto šventovės įspūdį. Taigi, šeštadienis, dangus apsiniaukęs, automobilis ypatingai lėtai artėja Trakų link, ir lieka tik melstis, kad nors penkiolika minučių pavyktų pasižvalgyti po stadioną ir patirti ten vykstančių I lygos „Trakų“ ir Naujosios Vilnios „Granito“ mačo atmosferą.
Likimas buvo palankus, tad per tas keliolika minučių pavyko susipažinti su aistruolių palaikymo aplinkybėmis ir šiek tiek įkvėpti pirmos lygos egzotikos. Pats stadionas įsikūręs tokiame savotiškame natūraliame pusiau amfiteatre: iš dviejų pusių kalvos, iš vienos pusės – ežeras, dar iš vienos – gyvenamieji penkiaaukščiai, žodžiu, toks labai labai specifinis vaizdelis, kuris pernai taip maloniai virpino širdį. Pats stadionas aptvertas medine tvora, kuri iš karto perša ganyklos vaizdelį, o aikštėje grumiasi 22 vyrukai. Grumiasi taip, kad kartais pagalvoji, jog žiūri ledo ritulio mačą, kuriame įprasta varžovą stumtelėti į bortą. Kadangi medinė tvora yra vos gal už pusantro metro nuo šoninės linijos, savo akimis teko matyti, kaip vienas trakiškis savo oponentą pasiuntė ten taip, jog tvora gerokai subraškėjo, o „Granito“ gynėjo kūnas susmuko kaip maišas. Jau buvau tikras, kad teks kviesti greitąją pagalba, bet gi Vileikos vyrai matyt yra užsigrūdinę – odinio kamuolio meistras greitai atsistojo ir toliau tęsė kietą mačą.
„Granito“ fanų buvo susirinkę nemažai, teisingiau, tai greičiau futbolininkų artimieji ar draugeliai – kokia dvidešimtinė iš kokių 80 žiūrovų būrelio buvo „Granito“ „ultros“, kurie garsiai ir aktyviai reiškė savo nepasitenkinimą ir teisėju, ir trakiškių kikboksingo triukais. Žiūrovų tribūnėlėje buvo galima išvysti kelis vyrus su geltonais („Trakų“ spalva) marškinėliais, taip pat kelis ilgaplaukius, tačiau jie, priešingai nei „Granito“ rėksniai, mačą stebėjo tylomis. Gal aistros ir būtų įsiplieskusios, tačiau mačas taip ir baigėsi be įvarčių, ir vyrai patraukė visai neblogai atrodančio administracinio pastato link, kur jų jau laukė kunkuliuojančios vandens vonios.
Foto ataskaitą rasite čia: http://foto.delfi.lt/my_album/66963/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą