Taurę laistėme trise

Atrodo, B6 judėjimą ištiko dar neregėta krizė – gegužės dvidešimtąją Marijampolėje vykusį Lietuvos futbolo federacijos taurės finalą tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Panevėžio „Ekrano“ stebėjo rekordinis žaliai-baltų skaičius išvykoje, berods, netoli dviejų šimtų – ir vos trys B6 sektantai: Ugnius, Waltenas ir WP.

Kaip ten bebūtų, vargu, ar kas iš mūsų gailėjosi vietoje pavėsio naujuosiuose rajonuose prie šaldytuvo pasirinkęs išvyką į kaitrųjį Majamį, tfu, atsiprašau, Marijampolę.

Karštis vargino ne tik tribūnas (oficiali statistika skelbė, jog į mačą susirinko visi trys tūkstančiai žiūrovų, nors žvelgiant iš šalies, galėjo būti koks 1200, ne daugiau), bet ir žaidėjus – paties mačo kokybė buvo nuvilianti. Karštis (o žaliai-balti stovėjo kaip tik ant saulės) taip džiovino gerkles, kad mačo pabaigoje palapinėje nebeliko nė lašo alaus – laimei, kaip tik tuo metu teisėjas paskelbė pratęsimo pabaigą, o baudinių loterija neužsitęsė kankinančiai ilgai. Beje, mušant baudinius kaip tik teko stovėti tiesiai už vartų – iš čia atsiveria ypač įdomus vaizdelis. O po to... triumfas.

Visa žaliai-balta armija verčiasi per apsauginę tvorelę, Unikas iš kolegų „Gelžbo“ mobo nesuvokiamu būdu gauna kamuolį ir laimingas jį užsikiša už marškinėlių, akimirksniu iš patrauklaus vyriškio virsdamas devintą mėnesį besilaukiančia moterėle. Visas judesys aikštėje užsitęsė dar kokį pusvalandį, kol pagaliau aistros aprimsta ir sugužame į autobusus. Pakeliui į Vilnių dar koks tūkstantis litų, o gal ir daugiau, paliekama „Lukoil“ degalinėje – degalinės operatorės turbūt ilgai prisimins tokia žalia-baltą armiją (ir ne Kauno „Žalgirio“, che che), gerokai pravaliusią lentynas.

Horizonte pastebėjus komandos autobusą, minia pajuda į autostrados pakraštį, laimei, niekam netoptelėjo mintis užtverti autobahno. Dar pusvalandis dainų, padėkų, taurės pačiupinėjimų ir pasilaistymo šampanu. Galų gale uodų atakos sugena į autobusus ir vėl pajudame. Paskutinis sustojimas – „Alaus namuose“. Dar po pora bokalų, prisimename senas skanduotes, tokias kaip „Eina, eina“, „Įvartį, įvartį“, ir, žinoma, „Na na na na na na na na – oho! Na – o, na – o”, ir štai, jau ir po dvylikos. Alunamį jau prieš kurį laiką paliko žaidėjai, komandos administracija kartu su žaviąja „dvaro šeimininke“ Vilma Venslovaitiene išsinešė taurę. Su Waltenu lauke belaukdami taksi, įsiamžiname su taure, kuri stovi čia pat, lauke ant staliuko – retas epizodas :) Po kelių minučių jau stebime, kaip taurė grūdama į lengvąjį automobilį – prireikia šiek tiek pastangų ją įkelti :) Tikėkimės, trofėjus į „Žalgirio“ štabą nukeliavo sveikas :)

Foto ataskaitą rasite čia: http://foto.delfi.lt/my_album/66213/