2013 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis

Wypierdole! Ir auf Wiedersehen


Pasiskaitę apie tai, kaip B6 nariai linksminosi Vilniuje prie teliko, žiūrėdami mačą tarp „Lech“ ir „Žalgirio“, visi, be abejo, nekantriai laukė įspūdžių ir iš Poznanėje pabūvojusių sektantų. Šį kartą Čipsas garbę parašyti reportažą perleido nenumaldomam keliauninkui ir ultrasui waltenui. Tad užleidžiame eterį jam.

„Važiuoti į trečią etapą apsisprendžiau dar neištraukus burtų ir nežinodamas galimų varžovų, dar net nepradėjus žaisti su armėnais. Imu atostogas ir tiek, o ten jau bus kaip buvę. Be to, kad užstrigtume ant kaukaziečių slenksčio, nebuvo net minties. Po pirmų rungtynių su armėnais „Pilėnuose“ jau netilo kalbos apie lenkus. Kita diena parodė, jog šnekų bus dar keliom savaitėm į priekį... Šiai dienai galima drąsiai sakyti, kad tai sėkmingai išpuolęs varžovas. Nežinia, kaip būtų sekęsi su kitais įmanomais priešininkais. Faktai rodo, jog iš penketo tikėtinų komandų trečiajame etape į playoff‘us praėjo tik Kazanės „Rubinas“.

Pats kelionės „planavimas“ buvo visai kitoks nuo prieš tai buvusių, būtent neaišku kada ir kaip išvažiuojam. Karts nuo karto „pažadindavo“ neramus neramaus Čipso daug klausinėjantis skambutis, tada pats pasiklausinėju ir vis tiek nieko konkretaus nesužinau. Tik trečiadieni jau pagaliau aišku: autobusas išvaro naktį, o mes – mikriuku kitos dienos ryte. Tuomet nusprendžiu tradiciškai vakarą praleist, kaip ir prieš anuos vyjezdus, su keletu atstovų iš B6 prie poros škliankių alaus. Nu nes negi dabar naujoves įvedinėsi (į kelionę tradiciškai įsimečiau ir kelias sidro „Somersby“ skarbas, kurio išgerdavau oro uoste šių metų mada).

Nepaisant išvakarių, naktis praeina neramiai. Pamiegot išeina vos dvi-tris valandas. Susitinkam sutartu laiku sutartoj vietoj, bet čia degalinės pradeda gadint mano kaip punktualaus žmogaus reputaciją ;) Pajudėję sužinom, jog jau seniai Lenkijoje turėjęs būti ekipažas tik kirto sieną (vienas vairuotojas „pabėgo“ ir užsitęsė kito paieškos). Prasideda spėlionės, ar aplenksim juos ir ar iš viso jie spės laiku. Bet juos vos ne nuo sienos lydi policija, tai paspartina važiavimą ir jiems problemų su kelione nėra. Spėliojam, kada prisijungs prie mūsų palyda. Kiekviena ilgiau iš paskos važiuojanti mašina jau būna „slaptoji policija“. Pasiginčijam ne kartą su Čipsu, kad ir apie alaus stiprumo vidurkį Lenkijoje. Paskui pasirodo, kad jis priklauso nuo vaivadijos, be reikalo barzdas pešiojom. Prieš Varšuva dar sustojama pavalgyt (kažkada ten pat teko apsilankyt keliaujant į King Diamond‘ą). Dėl kalbos barjero kartais papuola vietoj balandėlio visas keptas „karvelis“. Alkanų matomai nelieka. Artėjant prie Varšuvos prasideda grožio konkursas, sudaryta kompetentinga komisija dalina balus pakelės grybautojams ir ne grybautojoms. Už Varšuvos ruošiamės įvažiuot į mokamą kelią ir nustembam, kai šlagbaumas pasikelia ir mums duodama žalia šviesa. Beje, nepaminėtas dar karštis. Kondicionierius tik kažkiek ji nuslopina, bet prakaitas žliaugia kakta ne vieną kartą. Tad sustojime už Varšuvos radę čiaupą su šaltu vandeniu atsigaivinam ir čia pat išdžiūnam. Toliau seka dar keli ne tokie geranoriški šlagbaumai, kuriuos tenka įkalbinėt zlotais.

Prie paskutinio, jau išvažiuojant link Poznanės, mus pastebi policijos ekipažas ir mikliai įjungęs švyturėlius palydi link aikštelės, kur laukia dar kelios jų mašinos. Nuo čia prasideda kelionė be šviesoforų. Kaip kokie europarlamentarai lydimi tiesiai (gal ir per aplinkui) iki stadiono. Čia apsibilietuojam, vardas/pavardė. Prie stadiono parodom kas, kišenėse. Tada vėl vardas/pavardė, praeikite. O kas kišenėse parodykit, prašom. O ar po kepure nieko nėra? Na ir viskas, kelias laisvas. Užlipam į tribūną, kuri yra gan aukštai ir aš pradedu gailėtis nepasiėmęs akinių.

Per varžybas geriausia paskanduot gaunasi per lenkų pauzes, bet ir aidint lenkams dažnai burna neužsičiaupia. O Leliūgos įvartis suteikia neaprašomas emocijas, po kurių žiūrėdamas į lenkų iškelta skudurą tik pagūžčioju pečiais. Patys durniai. Artėjant pabaigai kyla įtampą, bet viskas baigiasi gerai. Ir tada suprantu, jog kojos nebelaiko ir balsas prikimęs. Kol išleidžia iš stadiono, spėju atgaut jėgas. O lauke, pasirodo, mūsų dar neskuba išleist į platųjį pasaulį. Tai vaišinamės armėniškom lauktuvėm, kurių simboliškai išgerta už „Žalgirį“ ir prieš dvikovą.

Už miesto išlydi dar gausesnės pajėgos, nei pasitiko. Sustojame degalinėj apsipirkt. Mums atskirtas visas jos plotas nuo pašalinių, gausios pajėgos išrikiuotos aplink degalinės plotą, pačią parduotuvę, o ir viduje netrūksta. Įleidžiama gal 20 žmonių, paskui vienas išeina – kitas įeina. Po viso to su diskoteka toliau lekiama link Varšuvos. Paliekam autobusą už savęs, palyda mūsų nepalieka. Šlagbaumai visi mums atviri. Kelionė neprailgsta, kaip jau ir rytas. Pusryčiaujame už sutaupytus zlotus mokamiems keliams. Nemėgau flakų, bet šitie buvo pasaka! Prieš 12 val. pasiekiame galutinį tašką. Ketvertas ištvermingiausiųjų šturmuoja „Alaus kolonėlę“ jai dar neatsidarius, bet burtų traukimo tenka sulaukt vienam.“





P. s. „Lecho“ stadionas įsikūręs Poznanės Grunwald rajone, tad nieko nuostabaus, jog žalgiriečiams viskas klostėsi sėkmingai.

4 komentarai:

  1. Arnoldai, bravo! Alus (ar somersbis) is mano puses.

    AtsakytiPanaikinti
  2. tai davai, nuvarom i Kuano derbi, apsilsim, pasitreniruosim (kauno NFA stadio, FBK vs Spyris taureje)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kuanas manau prastas variantas treniruotei prieš austrijokus. ;)

      Panaikinti