Na štai, pagaliau, praslinkus kelioms dienoms po įsimintinos sekmadienio fiestos, gurkšnojant čefyrą ir klausantis „Erkė Maiše“, atsirado galimybė sukrauti toną fotografijų ir bent keliais sakiniais prisiminti LFF taurės finalą.
Šį kartą B6 „Žalgirio“ sekcija iššoko aukščiau bambos ir į išvyką delegavo bent keliolika personų. Likus kelioms minutėms pridusęs įšokau į žaliai-baltą traukinį ir netrukus susiradau vagoną, kuriame jau patogiai įsitaisę nelegalų alutį bei sidrutį gurkšnojo Čipsas, Unikas, Romas, Waltenas, Audrius, Kostra su antra puse, Ugnius, Vaplis su pačia ir, taip taip – Levukas. Jau Kaune, po mačo, trumpam prisijungė ir vienas iš brolių Rankelių – Darius su antra puse, taigi, skaičius gana įspūdingas ir gerokai viršijo tuos tris vienetus, pernai pabuvojusius analogiškoje fiestoje Marijampolėje. Tiesa, pačios aktyviosios žaliai-baltai torsidos šiemetiniame finale buvo kiek mažiau. Pietų IV statistai suskaičiavo 187 fanatikus.
Kolona darniai praėjo pro pasiturinčių veikėjų apgyvendintą Žaliakalnio dalį, ir, galiu lažintis, miestelėnams tai buvo puiki atrakcija. Nustebino ir „Šiaulių“ fanatikai, kurie sugebėjo mobilizuoti gana netikėtą skaičių – net apie 40 supporterių, kurie taip pat triukšmingai prasimalė pro stadioną. Žodžiu, pradžia buvo intriguojanti. Su miniai būdingu nachališkumu praėjus pro visas apsaugos užtvaras, nuotaika gerokai subjuro: laiko iki mačo pradžios buvo likusios suskaičiuotos minutės, o tuščios tribūnos tiesiog badė savo akis: „Šiaulių“ sektoriukas, „Žalgirio“ sektorius, gal keletas šimtų žmonių, nulindusių į D&G dzotus – apačioje, pavėsyje esančias tribūnas – ir tai viskas.
Per likusį laiką iki mačo pradžios žiūrovų ne ką tepadaugėjo, nors protokolas skelbė, jog futbolo mėgėjų susirinko net pustrečio tūkstančio. Šis skaičius, matyt, buvo padaugintas bent du kartus. Įdomiausia, jog tą patį savaitgalį taurės finalas vyko ir Latvijoje, kur Rygos „Skonto“ stadione grūmėsi du principingi priešininkai – Ventspilio „Ventspils“ ir Liepojos „Metalurgs“. Stastiska skelbia, jog šį mačą stebėjo 1000 žiūrovų, nors sprendžiant pagal nuotraukas ir vaizdo medžiagą, vargu, ar galėjo būti bent pusė tiek. Dar liūdniau buvo matyti, kaip „Ventspils“ švenčia pergalę kartu su saujele fanų, bent kelis kartus mažesne už „Šiaulių“ torsidą – „Žalgirio“ fanų divizija, palyginti su „Ventspils“ fanatikais, kurie ilgus metu buvo vadinami Latvijos futbolo ultrų flagmanais, atrodė tikrai rimtai. Estijoje, Taline, tą sekmadienį buvo gerokai smagiau – ir žiūrovų susirinko apie pusketvirto tūkstančio (ir panašu, jog tai nėra melas), ir abi pusės – identiškais „Žalgirio“ dryžiais pasipuošusi „Flora“ bei ypač keista rožinė-juoda „Nomme JK Kalju“ turėjo po nemenką savo fanų būrį ir daug daug vėliavų. „Nomme JK Kalju“, vietoje dar vadinami „FK Holivudu“, kažkodėl itin sudomino – galbūt dėl rožinio triušio fanų sektoriuje, galbūt dėl tokio spalvų derinio, tačiau jei groundhoppingo maršrutas kada nusitęs į Taliną, būtinai reikės užsukti į jų mačą.
Tačiau iš Talino grįžkime į Kauną, kur kepinant saulei dalis B6 liko ištikimi savo tingaus fanatelinimo stiliui, kita dalis – prisijungė prie Pietų IV choro. Pro akis nepraslydo ir kelios naujos vėliavos, kurių viena išraiškingai vadinasi „Naujininkai Ultras“. Dar vienas akmenukas į niekaip vėliavos reikalo neišjudinančią B6 „Žalgirio“ sekcijos iniciatyvinę grupę.
Mačo eiga aprašyta ir aptarta šimtus kartų, tad tik pastebėsiu, kad euforijos šį kartą buvo mažiau. Galbūt dėl to, kad jau antras kartas iš eilės, galbūt dėl karščio.
Po mačo teko palikti sektantus – laukė trumpas grundhoppingas į II lygoje besimaudančio FBK rungtynes, o štai kitų bendražygių nuotykiai tik prasidėjo. Tačiau apie juos galbūt kas ryšis nuosekliai papasakoti komentaruose, o kol kas – šimtas akimirkų iš LFF taurės finalo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą