Kaip Laumė Elektrėnų „Energiją“ ėmė

Būna, kartais dar būna nedidelių, bet malonių stebuklų šiame mažame pasaulėlyje. Nors B6 sekta garsėja ypač masyviu kiekiu kūrybingų, raštingų personų, deja, visagalis tingulys ar atsainus mostelėjimas ranka gerokai kiša pagalius į šio literatūrinio paminklo, skirto smagiam fanatelinimui ir sporto turizmui, pilnavertes statybas. Žinoma, anokia tai naujiena – užtenka prisiminti ar tik ne pusantrų metų audžiamą ir niekaip neišaudžiamą Vilniaus „Žalgirio“ vėliavą.

Tad dvigubai – ką ten dvigubai, penkiagubai smagu pristatyti Živilės Laumės groundhoppingo įspūdžius iš Elektrėnų „Energijos“ ir Vilniaus VNA mačo – galima susidaryti visai padorų įspūdį, kaipgi gyvena Lietuvos ledo ritulio Meka. Autorė maloniai leido savo įspūdžius, jau paskelbtus jos paskyroje feisbuke, paskelbti ir čia. Malonaus skaitymo!

Ryšium su tuo, jog kurį laiką buvo pakirtusi sezoninė liga ir Bonifacijaus pseudoatostogos eina į pabaigą, pakeliui link savo Rūgpienio kaimo sumaniau užsukti paveizėti, kaip Elektrėnų „Energijos“ vyrai triuškins sostinės jaunuolyną.

Kad nereikėtų vienai laikyti „fronto“ rizikuojant užsitraukti vietinės faunos nemalonę (dėl prieštaringų šūksnių beigi mažom gyvenvietėm būdingo bendruomeniško agresyvumo), nesunkiai prikalbinau prisijungti mirtiną parankinę Vidą, beigi ex-klasioką Lauryną, kuris prikabino dar ir savo sesę.

Areną pasiekiau apie 19:24, tad nešmirinėdama lauke įėjau vidun beigi intuicijos vedama suktelėjau kairėn, ir, praėjusi taburete paremtas duris, atsidūriau pagrindinėse aikštelės prieigose, kur palei persirengimo kambarius šmirinėjo jau išsičiustę hokėjistai, kai kurie net šiek tie apsinuoginę. Neneigsiu, apsidžiaugiau, kad čia viskas taip „artima“, tačiau netruko ateiti suvokimas, kad čia kažkas negerai: bilietų niekas netikrina, žiūrovai bazuojasi kiek kitoje pusėje. Bebaigiant patogiai įsitaisyti ir stebint prasidedantį apšilimą sulaukiau skambučio, jog neščiau savo subinę beigi bilietus prie kažkurio tai pagrindinio įėjimo, ir man besiblaškant tarp įėjimų ir išėjimų išgirdau barbenimą į stiklą beigi išvydau pažįstamas fizionomijas, už lango tenkinančias žalingus įpročius. Į Elektrėnus atvyko pats aršiausias sportų aistruolis, galbūt būsimasis Azerbaidžano ledo ritulio rinktinės itin puolantis puolėjas Arnoldas su palaikymo komanda, liaudžiai žinomu veikėju – Ron(m)aldinio (turbūt) :D Apėję apyratį aplink areną suradom teisingą įėjimą beigi jau laukiančius pažįstamus veidus ir kūnus.

Pagaliau rungtynių pradžia ir beveik iškart agresyviausias „Energijos“ puolėjas J. Steponaitis sodinamas į „kikilinę“ už neleistiną veiksmą ir netrukus rezultatas ima keistis, bo „Energija“ kas minutę pradeda sūdyti savo stebuklinėm ritmušom į VNA vartus. Pirmąjį įvartį pelno mano vaikystės laikų ledo ritulio mini dievukas Martynas Šlikas. Po pirmojo kėlinio rezultatas 3:0.

Antras kėlinukas prasideda dviem įvarčiais, aišku į tuos pačius vartus, visas kitas laikas prabėga „sausai“ ir, veikiausiai pajutę spaudimą beigi šiek tiek supykę, vilniečiai taip pat rodo agresyvumą, bando kliudyti varžovams spurtuoti arba užlaiko ritulį. Antrojo kėlinio metu pakeičiami abiejų komandų vartininkai. „Blogiuko“ nominaciją galima drąsiai atiduoti solidaus amžiaus elektrėniškiui Šarūnui Kuliešiui, kuris porą kartų iš eilės sėdėjo „kikilinėje“, taip džiugindamas Vidos akį (nesvarbu, kad iš nugaros).

Nevynioję į vatą paskutinį kėlinį ledo šeimininkai vėl pradeda dviem įvarčiais. Galimybių pelnyti taškus – daug, tačiau keista, kad prasižengus Vilniaus VNA žaidėjui, baudos smūgio nepavyksta realizuoti Martynui Šlikui, nors nieko tokio, nes energingi elektrėniškiai ir toliau reguliariai muša ritulį vartuosna pro menkiausius plyšelius. Likus žaisti kiek mažiau nei 5 minutėm, šeimininkai triuškinančiai pirmauja 10:0. Pakylame iš savo vietų tam, kad paskutines varžybų akimirkas stebėtume iš arčiau ir netikėtai paskutinę minutę Vilniaus VNA žaidėjas, veikiausiai tikras vilnietis Deivid Četvertak, pramuša jau atsipalaidavusio „Energijos“ vartų sergėtojo apsauginį lauką ir įsūdo gražų, staigų bei ilgai lauktą įvartį!

Viskas. Rezultatu 10:1 nenugalimieji Elektrėnų „Energijos“ ledo ritulininkai tik dar kartą įrodo, kad jiems Aukščiausiame divizione nėra ką veikt.

Niekas nešvilpia, niekas nešūkauja ir nedžiūgauja. Kuklus palaikymas ir kokie 8 procentai „soldout‘o“ byloja, kad elektrėniškiams hokėjus – kaip klaipėdiečiams jūra.

P.s. Ačiū už arbatą, žvengą ir kompaniją.