Lauko sezono atidarymas

Nors kaip balandžio viduriui oras visai ne pavasariškas, futbolistams tai nė motais – „Žalgirio“ ir „Ekrano“ dvikova įvyko LFF stadione.

Lauko sezono pradžiai B6 nusėdo B6, kur alus ir viskis liejosi laisvai. Pokalbių temos buvo grynai futbolinės – nuspręsta, jog Kostra yra „Manchester United“ agentas Kūtvėlų turnyre ir ruošiasi prastumti Ambraziejų į Raudonųjų velnių vartus, aptarta „Atlanto“ finansinė padėtis, A. Rimkevičius išvadintas seniu ir panašiai. Palei laiptus besišlaistęs hipis buvo nemandagiai pasveikintas Meškos, tad atsikirto, visus išvadindamas kavenskais ir pridėjęs, jog yra Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Statyba“. Greičiausiai pamanė, kad su Vilniaus „Žalgirio“ pavadinimu jį tiesiog mausto.

Visiems linksmėjant buvo nuspręsta, kad stadione alaus nebus, todėl reikia įsinešti merzavčikų. Jų pasirinkimas priešais esančioje „Maximoje“ pasirodė ne toks ir menkas – visi rado savo mėgiamus gėralus, užsikišo bonkes už triusikų ar kitur ir nužygiavo į stadioną.

Stadione staigmena – alaus yra. Tad tik smagiau stebėti rungtynes tradicinius keturis alaus užsigeriant merzavčikais (ar atvirkščiai) ir užkandant lašišų atraižom. Rasistas Meška įžeidinėja kitataučius, traukia (pro šalį) liaudies dainas, šoka walteno lietaus šokį, o pats waltenas duoda interviu televizijai (šį kartą tik Pietų IV internetinei laidai). Visų nuotaika nebloga – nors pirmą kėlinį žaidimas ir nebuvo įdomus, tačiau antrajame reikalus pataisė du žalgiriečių įvarčiai, garantavę užtikrintą pergalę prieš panevėžiečius rezultatu 2:0. Visi laimingi, Romka nelabai.

Po rungtynių kojos sunkiai neša iš pradžių į VŠB, kur pasilieka Andrė, o paskui į Leičius, kur alus po aštuonis priverčia ilgai neužsisėdėti ir Čempionų lygos ketvirtfinalį pabaigti žiūrėti namie.